Šių metų pradžioje mirus Lietuvos šlagerių karalienei Vitalijai Katunskytei, jos dukra Monika prie karsto mamai davė pažadą: „ Mamyte, aš sugrįšiu namo ir stosiu į didžiąją sceną, tęsiu tavo darbus“. Dukra savo pažadą vykdo, keliauja po Lietuvą su savo bei mamos dainomis ir jai puikiai sekasi. Lapkirčio 18 d. 16 val. Monika Katunskytė ir Aidas Manikas kviečia į koncertą, skirtą atminti Vitalijai Katunskytei, Biržų kultūros centre. M. Katunskytė gimė Šiauliuose. Baigusi mokyklą, įgijo manikiūrininkės specialybę, ištekėjo, išsiskyrė, po to gyveno Anglijoje, o mirus mamai Vitalijai, grįžo į Lietuvą ir tęsia mamos darbą – dainuoja.
Jūs gimėte ir augote Šiauliuose. Ryškiausi prisiminimai iš vaikystės, namų, mokyklos?
Augau mylima ir lepinama. Kai mama grįždavo iš koncertų – nuolatinio savo darbo, nestigdavo ne tik saldumynų, bet ir pokštų, klegesio. Mes visą laiką buvome ne tik mama su dukra, bet ir geriausios draugės. Mūsų santykiai buvo labai gražūs – dalijomės paslaptimis, visomis gyvenimo istorijomis, o kai gyvenau Londone ir negalėjau dažnai susitikti gyvai, mes kasdien internetu su ja bendraudavome gal po 10 kartų. Šypsodavomės viena kitai per ekraną. Pirmą kartą į sceną žengiau gal būdama šešerių: Šiaulių kultūros centre vyko koncertas „Žvaigždžių paradas” ir mano mama nusprendė jame pasirodyti su manimi. Kai manęs mama paklausė:„Nori padainuoti koncerte?”, aš atsakiau, jog noriu. Mama pasiuvo anuomet madingą lambados sijonėlį, papuošė mane ir po kelių dienų repeticijų abi užlipome į sceną. O aš, pamenu, ir už laidų užkliuvau, ir labai jaudinausi, todėl scenoje nelabai patiko. Kadangi debiutas buvo nevykęs, nusprendžiau, jog scena ne man, nors mama ragino neapleisti dainavimo. Pirmąją klasę pradėjau lankyti Ragainės pagrindinėje mokykloje, o dešimtąją baigiau Šiaulių universiteto gimnazijoje. Mokykliniai metai, švelniai tariant, nepaliko džiugių prisiminimų.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/