Biržų miestas iš kitų miestų išsiskiria gėlynų plotais, kurių kasmet vis daugiau. Jų priežiūros darbus organizuojanti Biržų seniūnijos ūkio dalies darbininkė Danutė Morkvėnienė, šį darbą dirbanti jau dvyliktus metus, atvirai papasakojo apie gėlių prižiūrėtojų kasdienybę, kuriuos gėlynus prisijaukinti buvo sunkiausia ir kodėl Biržus verta tituluoti rožių miestu.
Įdomus „žaidimas“
D. Morkvėnienė – gryna biržietė. Pagal profesiją – matematikė, bet sako, kad ir dabar toji profesija praverčia, kai reikia planuoti, kiek ir kokių rūšių gėlių reiks ateinančiam sezonui užsakyti, kaip ir kokiais kiekiais jas išsodinti. Ne tik skaičiuoja, bet ir pati kuria gėlynų schemas – vadina tai įdomiu „žaidimu“.
„Atėjau čia dirbti kaip laikinųjų darbų darbininkė, o nutiko taip, kad pasilikau nuolatine“,- prisimena Danutė, tikinusi, kad gėlininkystė jai niekuomet nebuvusi svetima. Spėja, kad meilę gėlėms jai turbūt įskiepijo mama, mėgdavusi darbuotis savam gėlių darželyje. „Iš pradžių pradėjusi dirbti daug patarimų iš jos ir gavau- mano mamai labai rūpėjo Biržai. Tiesa, ir tuometinis seniūnas Vytas Jareckas ne sykį yra davęs vertingų patarimų želdinių priežiūros klausimais. Tarp kitko, prie šio seniūno mieste ir padaugėjo gėlynų“,- sakė D. Morkvėnienė.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com