Respublikinės Panevėžio ligoninės filialas Likėnų reabilitacijos ligoninė penktadienį paminėjo 85-erių metų sukaktį. Tai buvo proga prisiminti ne tik Sofiją Chodakauskaitę – Smetonienę ir Jadvygą Chodakauskaitę – Tubelienę, kurių iniciatyva 1938 metais pastatytas pirmasis specializuotas sanatorijos pastatas Lietuvoje ir įkurtas Likėnus supantis parkas. Bet ir tuos žmones, kurie padėjo išsaugoti šį Lietuvos perlą.
Tie jaunystės metai…
Kol Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas svečius supažindino su Likėnų istorija ir aprodė teritoriją, o Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“ derino instrumentus, ant suolelio prisėdusios buvusios Likėnų ligoninės darbuotojos Stanislava Puodžiūnienė ir Danutė Trečiokaitė Skiauterienė prisiminė praeitį. 1956 metais Likėnų ligoninėje pradėjusi dirbti Stanislava teigė, kad tada buvo labai daug ligonių, po šimtą jų per mėnesį pasikeisdavo, o kur dar nuolatiniai pacientai… Tada į Likėnus važiavo gydytis iš visos Lietuvos. „Dumblas labai gydo sąnarius, labai sveika ir mineraliniai vandenys, povandeniniai masažai… Buvo ir tempimo procedūros, ir gydomoji mankšta… Visas kompleksas priemonių, kurios naudingos žmogaus sveikatai“,- vardijo 87 metų Stanislava. Ji darbą Likėnų ligoninėje baigė 1990 metais, tačiau ir dabar užsuka į parką pasivaikščioti, nes gyvena netoliese. Tiek Stanislava, tiek Danutė sako, kad patiko dirbti ligoninėje, o ir nesunku buvo, nes pati jaunystė. „Kur tas laikas taip greitai bėga… Rodos, buvo pati jaunystė, o dabar sunku paeiti“,- pastebi optimizmo nestokojančios moterys.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com