Vieną gražią dieną grįžta į savo butą, esantį Biržų mieste, Vytauto g. 35A, šeimininkas. Prie laiptinės įėjimo, ant suolelio, sėdi du darbininkai. Jie nedėvi nei specialių drabužių, leidžiančių suprasti, kad dirba statybos įmonėje, kuri renovuoja namą, nei kitų ženklų turi...
Vienas šypteli ir porina: „Tai nebuvote bute antrą valandą…“ Žmogus patvirtina: „Nebuvau, bet įmonės atstovas turi telefono numerį ir, esant reikalui, žadėjo susisiekti“…
„Reikėjo vamzdžius vesti, tai mes per langą į butą įlipome“,- patikina vienas iš jų…
Buto šeimininkas nustemba – kaip gi taip – renovacija vyksta įsilaužimo būdu per langą? Tada tarsteli: „Bet telefono numerį turėjo, jeigu norėjo, galėjo paskambinti“… „Matyt, nelabai norėjo“,- sukrizeno darbininkas.
Žmogelis pasidairė, pasikrapštė pakaušį… Prasidėjus namo renovacijai, ant sienos montuojamos lentos su informacija, kokia įmonė dirba, kur kreiptis… O čia – nieko, tik ant durų kabanti špargalkė, įspėjanti „suteikti galimybę patekti butus bei rūsio patalpas“ ir nurodytas santechnikos darbų vadovo telefono numeris… „Tai gal langą pravirą palikau, tai ir pagalvojo, kad čia ta galimybė ropštis pro jį“,- pasvarstė žmogus.
Tokia, štai, realybė Biržų renovacijos procese… Darbininkai per langus, it katės, kabarojasi ir… vargo nemato. Kas darbus atlieka, neaišku… Gal čia darbininkai, gal šiaip kokie iš pašalės talkinti sugalvojo – kas juos žino, juk nei pažymėjimų turi, nei kitų skiriamųjų ženklų. Nelabai jauku, kai svetimi po butą šmirinėja. Bet tokia matyt renovacijos kaina ir metodai.