Šių dienų žmogui reikalų netrūksta. Kaime – darbymetis. Darbai darbus veja. Juk sakoma, kad viena pavasario diena metus maitina. Tačiau sodiečiai bent žiemą gavo šiek tiek nuo darbų atsipūsti. O štai mūsų valdžiai kiaurus metus kasdien tenka prakaitą braukti. Energetika, ekonomika, žaliasis kursas, valstybės saugumas, saugus eismas...
Paims iš bankų pinigų?
Seimas priėmė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą. Juo sutarta nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų kariniam mobilumui ir karinei transporto infrastruktūrai finansuoti. Laikinas solidarumo įnašas bus mokamas už 2023 ir 2024 metus, atskiriant nelauktas pajamas nuo įprastų pajamų.
Seimo posėdyje finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškino, jog sprendimus dėl bankų augančių pelnų priima ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės. Lietuva yra ketvirtoji Europos Sąjungos valstybė, kuri priima sprendimus dėl bankų smarkiai augančių pelnų.
Iš bankų paimti dalį pajamų sumanyta todėl, kad Europos Centriniam bankui padidinus bazines palūkanas, bankai gavo nelauktų pajamų. Viršpelniai kaip iš dangaus nukrito! Todėl tą perteklinį pelną ir sumanyta nugriebti kilniam tikslui. O kas gali būti svarbiau nei nacionalinis šalies saugumas?!
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės nuomone, šis įstatymas neturėtų daryti neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui ir sukelti neigiamų pasekmių šalies konkurencingumui. Skaičiuojama, kad iš bankų taip vadinamų neuždirbtų bus paimta apie 400 milijonai eurų.
Tačiau bankai vienas per kitą puolė didinti terminuotų indėlių palūkanas. Tad nėra aišku, kiek tų pinigų pavyks nugriebti. Neteko girdėti, kad kas nors tiek su sunkiai uždirbtais, tiek be vargo gautais pinigais lengva širdimi atsisveikintų. Matysime, ar pavyks lengvai bankininkus suvystyti.
Pabrangs degalai
Seimas priėmė „žaliųjų“ kuro akcizų paketą. Tad Lietuvoje didės taršaus kuro akcizai ir bus įvesti papildomi taršos mokesčiai. Dyzelino akcizas bus palaipsniui suvienodinamas su benzino. Taip būsime skatinami rinktis mažiau taršų kurą.
„Ne paslaptis, Lietuvoje ilgą laiką mokesčių sistema buvo tokia, kad ji skatino taršesnį kurą, todėl, kad dyzelio akcizai visada būdavo mažesni, dėl to turime automobilių parko dyzelizaciją, turime kietųjų dalelių atmosferoje daugiau nei norėtume turėti, ir tas CO2 elementas leidžia sukurti mokestines paskatas šalia paskatų, kurios yra, tarkime, elektromobiliams įsigyti, atnaujinti parką ir panašiai. Čia yra kompleksas priemonių, kur akcizas yra viena iš dalių“, – žurnalistams Seime sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Gražūs valdžios norai! Neva pabranginus dyzeliną, nustosime važinėti dyzeliniais automobiliais. Nebeteršime gamtos. Sėsime visi į elektromobilius. O gal iš taško A į tašką B keliausime elektriniais paspirtukais. Tačiau iš tikrųjų galime jokio pažaliavimo nepamatyti. Ir toliau važinėsime dyzeliniais automobiliais, tik už dyzeliną mokėsime brangiau.
Debesys virš paspirtukininkų
Užsiminėme apie elektrinius paspirtukus. Panašu, kad ir su jais laisvai, kaip iki šiol, nelakstysime. Socialdemokratas Julius Sabatauskas su grupe Seimo narių užregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektą. Juo siūloma apibrėžti elektrinių paspirtukų sąvoką. Nustatyti aiškius reikalavimus judėjimui šiomis transporto priemonėmis. Siūloma elektriniu paspirtuku leisti naudotis nuo 16 metų, o išklausius specialų kursą – nuo 14 metų. Padėtis šalyje tokia, kad paspirtukų – vis daugiau. Grėsmingai auga šiurpių eismo įvykių, kuriuos sukelia paspirtukininkai, skaičius. O taisyklių nėra! Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad elektriniu paspirtuku laikoma „dviratė transporto priemonė, varoma elektra“. Siūloma galios riba – 500 vatų, o greičio – 20 kilometrų per valandą. Siūloma numatyti, kad paspirtuku leidžiama važiuoti tik vienam asmeniui ir tik keliais bei specialiai pritaikytais takais. Bus ir kitokių tokiems važiuotojams privalomų reikalavimų. Tačiau Seimui teks sugalvoti ir elektriniams paspirtukams naują pavadinimą. Mat paspirtukas – žmogaus jėga varoma sausumos transporto priemonė, kuria važiuojama pasispiriant. O dabar pasispirti nereikia – važiuotoją su vėjeliu į priekį varo elektra. Tad dabar pavadinimas paspirtukas neatitinka tikrovės. Kalbininkai iki šiol elektriniu paspirtuku vadintą daiktą siūlo vadinti mikromobilumo ar mikrojudumo transporto priemone, o gal – riedžiu. Dėl pavadinimo balsuodami nuspręs Seimo nariai. Tad išrinktųjų laukia rimtas išbandymas. Teks paspirtukui ne paspirtukui suteikti naują vardą. Ne juokai. Gali tekti rimčiau nei dėl bankų viršpelnių pasiginčyti.