Optimistai mato save gražesnius, geresnius, šviesesnius... Pesimistai – tamsesnius, priklausomus, nieko gero nesitikinčius... O realistai – jie savo gyvenimo kūrėjai, kasdien kantrūs ir atsakingi savo darbe, šeimoje ir netgi laisvalaikiu. Šiandien „Biržiečių žodžio“ svečias – biržietis realistas verslininkas Gediminas Vadopalas.
Jūs gimėte Biržų rajone, Skiltuvų kaime. Papasakokite apie savo tėvų namus, vaikystę, šeimą. Kas labiausiai įsirėžė atmintyje iš to laikmečio?
Gimiau 1962 metais Biržų rajone, Skiltuvų kaime, vienkiemyje. Turiu tris brolius: metais vyresnius dvynius Virginijų ir Kazimierą, septyneriais metais jaunesnį Vidą. Tėtis dirbo kolūkyje brigadininku, mama – įvairiuose darbuose. Tėčio nebeturiu, o mama, sulaukusi 86 metų, gyvena Biržuose. Vaikystė buvo išdykusi ir laiminga. Kai atlikdavome mamos paskirtus darbus, visas laikas buvo mūsų. Tais laikais nebuvo kompiuterių, telefonų, todėl laiką leisdavome lauke. Buvo išmaišyti visi miškai ir laukai, balos ir Pyvesos upelis, kurio pradžia yra mūsų kaimo apylinkėse. Kaimynai mus vadindavo „partizanais“, nes miškelyje rasdavo mūsų įsirengtus bunkerius. Aplinkiniuose vienkiemiuose gyveno ir daugiau bendraamžių, tad dienos neužtekdavo žaidžiant įsirengtose tinklinio, futbolo ar ledo ritulio aikštelėse. Prisiminimuose iš tų laikų – snieguotos žiemos, pusnys sulig namo stogu, užpustyti keliai, kai nuo namų matydavosi tik važiuojančio keliu, prastumdytu „stalinecu“, „paziuko“ stogas. Mokiausi Einorių pradinėje mokykloje, Kučgalyje ir Papilyje. Baigęs aštuonias klases įstojau mokytis į Vabalninko TŪT. Nebuvo net dvejonių, kur mokytis, nes Vabalninko TŪT jau mokėsi brolis, o ir vaikystės draugas jau baigė mokslus. Technikumą baigiau labai gerais pažymiais ir įsigijau techniko – mechaniko specialybę.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Gediminas Vadopalas gimė 1962 metų lapkričio 25 dieną Biržų rajone, Skiltuvų kaime. Jis mokėsi Einorių pradinėje mokykloje, Kučgalyje ir Papilyje, baigė tuometinį Vabalninko TŪT, kur įgijo techniko — mechaniko specialybę. Pagal specialybę dirbo „Auksinės varpos“ kolūkyje, kitose Biržų rajono įmonėse, o 1991 metais įkūrė savo įmonę — automobilių remonto dirbtuves, kuriose darbuojasi iki šiol.