Garbaus amžiaus Smilgių kaimo gyventojų Povilo ir Zitos Bergių gyvenimas primena sustojusį upės vandenį, kuriame kaupiasi negerovės ir nematyti jokių prošvaisčių. Pora guodžiasi nesulaukiantys pagalbos... Nors ji, regis, ranka pasiekiama – reikėtų tik įteisinti sodybos įsigijimą, pakeisti vėjo perpučiamus langus ir nors šiek tiek palopyti trobelę – tačiau... Tam reikia supratimo ir pagalbos.
Problema viena, o versijų – daug ir jos skirtingos
Senoje medinėje Smilgių kaimo gryčioje Povilas ir Zita Bergiai gyvena daugiau nei 20 metų. Namai primena nespalvotą kino juostą – pajuodusios trobos sienos ir langai, skurdi buitis. Vienintelis šeimininkų džiaugsmas – po namus šmirinėjantis katinas. Zita sako, kad gerai, jog dar kartu ant šio svieto gyvena – taip lengviau.
Povilas sako, kad ankstesniais laikais žmonėmis valdžia rūpinosi, o dabar jie, senoliai, niekam neįdomūs. „Visi namo dokumentai seniūnijoje, čia yra socialinis būstas, o niekas nepadeda. Malkų reikia, kompensacijų negauname, nes nesutvarkyti namo popieriai“, – piktinosi senolis.
Tačiau Biržų rajono Smilgių kaimo bendruomenės pirmininkė Danguolė Plentauskienė, kuri Povilą charakterizuoja, kaip aktyvų bendruomenės narį, patikina: „Juk čia jų nuosavi namai, tik… reikėjo susitvarkyti dokumentus. Kiek žinau, vyriausioji ekonomistė buvo paruošusi dokumentus prieš kelerius metus, bet nenuvažiavo savininkai pasirašyti… Dabar, norint įteisinti nuosavybę, viskas kainuos brangiau“.
Zita pamena, kad namų dokumentai buvo paruošti, bet kažkas atsitiko ir liko nesutvarkyti: „Reikėjo važiuoti į seniūniją, tada į Registrų centrą, ten reikėjo sumokėti apie penkiasdešimt eurų…“. Ar tie eurai pakišo koją, ar kitos problemos, gal nesupratimas, bet… namai taip ir liko be įteisinto šeimininko.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/