Nuo vaikystės fotografija žavėjęsis Pačeriaukštės seniūnijos seniūnas Aurimas Frankas tvirtina, kad aistra šiam pomėgiui neblėstanti. „Fotografuodamas atsigaunu“,- šypsojosi pašnekovas. Fotografijos puošia jo darbo kabinetą, o kitąmet Biržų pilyje A. Frankas planuoja pristatyti ketvirtąją personalinę parodą, kurioje bus ir staigmenų.
Senelio dovana
„Fotografija mane „uždegė“ senelis. Jis – kupiškėnas, iš Salamiesčio, dirbo „Biržų gelžbetonyje“ ir iš medžio meistraudavo, o kai turėdavo laiko, paimdavo į rankas fotoaparatą“,- pasakojo A. Frankas. Jis nuo šešerių susidomėjo senelio fotoaparatu „Kiev“.
„Kai ūgtelėjau, iš senelio gavau dovanų pirmąjį fotoaparatą. Jo pavadinimo nepamenu, tik žinau, kad jį man specialiai nupirko senelis“,- teigė A. Frankas. Tais laikais fotoaparatas buvo nepigi prekė.
Anot pašnekovo, šiais laikais mėgėjais fotografais gali būti kiekvienas, nes kiekvienas turi išmanųjį telefoną, kuriame įmontuota kamera, o kadrų kiekis praktiškai neribotas. Anksčiau būdavo visai kitaip. „Juostelėje trisdešimt šeši kadrai, reikėjo taupyti. Ir laikas, nuo kadro užfiksavimo iki nuotraukos paėmimo į rankas, buvo ilgas. Ryškinome juosteles daugiau mažiau kas du mėnesiai. Be abejo, ne visuomet ir ne visi kadrai būdavo puikūs. Tik pradėjus fotografuoti, iš visos juostelės pavykdavo keli, lūkesčius pateisinantys, kadrai. Šiuolaikinės telefonų kameros turi automatinį fokusavimą, sportinį, nakties ir kitokius režimus, o tais laikais pačiam reikėdavo nusistatyti diafragmą, išlaikymą, jautrumą. „Būdavo labai smagu nekantraujant laukti rezultato“,- kalbėjo A. Frankas.
„Patiko fotografuoti kasdienybę – šeimos narius, pievas, ežerą, kelionės akimirkas Jūrmaloje, Palangoje. Šiuo metu prisiminus pirmuosius kadrus, užplūsta smagūs prisiminimai. Jau tuomet, pradėdamas fotografuoti, mėgau eksperimentuoti“,- prisimena A. Frankas.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/