Geidžiūnuose Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka organizavo renginį – „Meilės Tėvynei kelias“, skirtą kun. K. Čiplio-Vijūno 125-osioms gimimo metinėms.
(Kunigo, dramaturgo, švietėjo, literato Kazimiero Čiplio-Vijūno gimimo 125-mečiui)
Dalinosi prisiminimais
Graži pavasario diena, Geidžiūnų bažnytėlė pilna tikinčiųjų, papuošta geidžiūnietės Irmos Tamašauskienės. Šv. Mišias aukoja kun. Kostas Balsys, primindamas Gerojo Ganytojo sekmadienį, kviesdamas visą bendruomenę telktis, darant gerus darbus, kuo pavyzdžiu ir buvo kun. K. Čiplys-Vijūnas.
Po pamaldų minėjimas tęsiasi Geidžiūnų bendruomenės namuose, čia skaitomas pranešimas „Kunigui, dramaturgui Kazimierui Čipliui-Vijūnui – 125“ (lektorė – kunigo dukterėčia, istorikė, publicistė, Panevėžio miesto kultūros ir meno premijos laureatė Joana Viga Čiplytė). Pranešimas jaudinantis ir išsamus, labiausiai stebina, kiek daug kun. K. Čiplys-Vijūnas spėjo nuveikti Geidžiūnų parapijai per penkerius kunigavimo metus (1932-1937). Kun. K. Čiplys-Vijūnas buvo geras pamokslininkas, jautrus, jei jis verkdavo, verkdavo ir visi tikintieji bažnyčioje. Kokio kuklaus jo būta žmogaus – „noriu būti mažas prie mažų“, taip jis rašydavo savo laiškuose J. E. vysk. K. Paltarokui.
Neįkainojama dovana
J. V. Čiplytė atvežė į renginį neįkainojamą dovaną – šventą paveikslą, kurį kažkada ji rado lankydamasi Geidžiūnuose. Paveiksle nurodyta data – 1934-ieji, kaip tik tuo laiku kun. K. Čiplys-Vijūnas čia kunigavo. Paveikslą J. V. Čiplytė atrestauravo ir atvežė Geidžiūnų parapijiečiams dovanų. Viešajai bibliotekai padovanojo savo išleistas knygas.
Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro Nevėžio padalinio mėgėjų teatras „Plepys“ puikiai suvaidino spektaklį „Motinos dalia“ pagal kun. K. Čiplio-Vijūno parašytą pjesę (kolektyvo vadovė Rita Gribauskienė).
Lietuvos šaulių sąjungos Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės Stepono Giedriko-Giriečio Biržų 501 kuopos vadas Vidutis Šeškas visus susirinkusius po renginio pakvietė paragauti kareiviškos košės.
Renginį padėjo organizuoti: Nausėdžių biblioteka, Geidžiūnų kaimo bendruomenė ir Biržų šauliai.
Kun. K. Čiplio-Vijūno atminimas gyvas ir šiandien – vaidinamos jo parašytos pjesės, o geidžiūniečiai prisimena šios šviesios asmenybės nuveiktus darbus.
Talentingas dvasininkas
Kunigavimo pradžia Geidžiūnuose buvo gana sunki, bet tai buvo ta vieta, kurioje labiausiai atsiskleidė kun. K. Čiplio-Vijūno, kaip dramaturgo, talentas. Čia jis rašė pjeses apie paprastus kaimo žmones. Kūrinių veikėjai buvo ūkininkai, čigonėlės, žydeliai, neturtingos našlės ir piemenėliai. Pats kun. K. Čiplys-Vijūnas pjeses vadindavo „Vaidinimai tik sodžiui“. Pjesės pamokančios, pasijuokiama iš turtuolių, apgavikų, gailima našlių ir našlaičių, aptariama meilės Tėvynei ir spaudos draudimo tema. Nesudėtingus veikalus su malonumu vaidino kaimo inteligentai. Nors laikmetis jau pasikeitęs, tačiau ir dabar šios pjesės aktualios, jas vaidina mėgėjų teatrai.
Mokė blaivybės ir meilės
Biržų krašte užsimezgė kun. K. Čiplio-Vijūno pažintis su Biržų spaustuvės savininku Juozu Masaičiu. Biržų spaustuvė (1935-1937 m.) išspausdino net 11 jo pjesių. Geidžiūnuose kun. K. Čiplys-Vijūnas susidraugavo su mokytoju Jonu Striška. Jis buvo pirmasis kun. K. Čiplio-Vijūno rankraščių skaitytojas.
Vertindamas ir gerbdamas kun. K. Čiplio-Vijūno, kaip kultūros šviesos nešėjo, blaivybės skleidėjo, katalikiškų organizacijų kūrėjo talentą J. E. Panevėžio Vyskupas Kazimieras Paltarokas siuntė kun. K. Čiplį-Vijūną į apleistas parapijas, tikėdamas, kad kunigas ženkliai prisidės prie parapijiečių švietimo, skatinant juos eiti blaivybės, tikėjimo ir meilės Tėvynei keliu. Ir kun. K. Čiplys-Vijūnas buvo tuo žiburiu. Atokiose parapijose kūrė Pavasarininkų, Angelaičių kuopeles, pats buvo Šaulių sąjungos narys, rėmė Ūkininkų sąjungą ir Kooperaciją.
Išjudino sustingusį kampelį
J. E. vyskupas K. Paltarokas kunigui kun. K. Čipliui-Vijūnui rašo: „Paskutiniu laiku apie Jus ir Jūsų darbuotę girdžiu tik gerą. Jokiu būdu nenoriu tų darbų ar jėgų slopinti. Tam ir esi siųstas, kad išjudintum tą sustingusį kampelį.“ 1933 m. kun. K. Čiplys-Vijūnas J. E. vysk. K. Paltarokui rašo laišką apie savo tarnystę Geidžiūnuose: „<…> ar prie kokio nors kunigo taip Geidžiūnų bažnytėlė prisipildydavo žmonių kiek dabar. Ateina ne tik vietiniai, bet ir iš gretimųjų parapijų. Išpažinčių eina būriai vyrų, moterų, jaunuomenės. Pavasarininkų dvi kuopos. Darbštumu nesulygins niekas. Visų mokyklų vaikai (katalikų) angelaičiai. Didesnė dalis uniformuotų. Bažnyčioje viską atnaujinau, stogą skarda apdengiau, klebonija ir kiti trobesiai gražiausiai atremontuoti ir sutvarkyti, įrengiau didelę salę, kapus aptvėriau… Tai nežinoma Geidžiūnų istorijoje.“
Paliko gilų pėdsaką
Turbūt didžiausiu įvykiu Geidžiūnuose tapo kun. K. Čiplio-Vijūno 1934 m. organizuotas literatūrinis teismas, kurio metu jaunimas aptarė grožines knygas ir laikraščius. Literatūrinio teismo pirmininku buvo pats kun. K. Čiplys-Vijūnas. To meto spauda rašė, kad literatūrinis teismas buvo įspūdingas.
1949 m. pavasarį kun. K. Čiplys-Vijūnas suimamas Čedasų bažnyčios klebonijoje (Rokiškio raj.). Ištremtas į Sibirą, Irkutsko lagerį. Čia jis išgyveno metus, spėjęs parašyti tik kelis laiškus namiškiams. Kun. K. Čiplys-Vijūnas sunkiai sirgo, kalėjo kartu su kriminaliniais nusikaltėliais, kurie jį ir nužudė. Žiauriai nukankintas jis mirė sulaukęs 53 metų.