Kas jaunystėje pažinojo Romą Burką, pašnekėjęs ir susipažinęs su jo dabartiniu gyvenimu, negalėtų patikėti, kad žmogus gali taip pasikeisti. Jo namai – išpuoselėti ir tvarkingi. Palangėje sukurtas idiliškas vaizdelis: dekoratyvus baseinėlis su baltomis gulbėmis, o už tujų, šalia dekoratyvinių medelių, ilsisi kelios molinės stirnelės.
VIENO GYVENIMO PABAIGA, KITO – PRADŽIA
Romo praeityje liko iširusi šeima, pačių artimiausių žmonių netektis, susidūrimai su teisėsauga. Ir visa tai – dėl „čierkos“. Vieną dieną, sugrįžęs namo, Romas rado juos tuščius. Liko vienut vienutėlis. Jau tada pradėjo krebždėti mintis: kaip gyventi vienam, kas pagamins valgį, kas juo pasirūpins? Atvykęs brolis Jonas, kuris atvežė maisto, paskolino 100 litų ir pasakė: „Aš tau neprivežiosiu kasdien maisto. Galvok! Padėsim…“ Namai buvo jau „ant ribos“: viskas aplūžę, apgriuvę. Nuvežė Romą pas medikus, kurie statė lašines, kad „išvalytų kraują“ ir neliktų organizme alkoholio. Taip po truputį vyras kėlėsi naujam gyvenimui.
Iš skolintų 100 litų Romas nutarė kurti sau pamatus, pirmiausia, materialinius – nustojo gerti ir ėmėsi, kaip pats sako, ir legalių, ir nelegalių būdų užsidirbti. Kad tik atsistotų tvirtai ant kojų. Pastangos veltui nenuėjo: šiek tiek prakutęs, brolio skolintus pinigus grąžino. Dar ir pačiam liko. Grąžino tam, kad pats žinotų ir prisimintų, jog pinigai nesimėto, jie yra uždirbami.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Saulės spinduliai išryškina mėlynus atvirukus