Praėjusį sekmadienį uždegėme pirmą advento žvakę. Prasidėjo keturių savaičių laukimas. Jame: ne tik advento vainikas su keturiomis žvakėmis. Adventas: ir kalendorius su kasdieniais šokoladukais. Tai – ir kalėdinės akcijos bei išpardavimai. Rūpesčiai dėl dovanų. Kūčių ir kalėdinio stalo regėjimai. Net – pasninkas.
Adventas – lotynų kalbos žodis, kuris reiškia atėjimą. Tai džiugus pasiruošimas Kalėdoms – Kristaus gimimo šventei. Tačiau liturgijoje adventas yra laikas, skirtas pasiruošti ir antram Kristaus sugrįžimui. Praėjusio sekmadienio Evangelijoje rašoma: „…saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove. Jis pasiųs angelus, ir tie surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo žemės pakraščių iki dangaus tolybių.“ Tad adventas, ne tik Kalėdų šventės laukimas, bet ir tikėjimas, kad ateis Mesijas. Ir tada neliks žemėje smurto bei blogio, su kuriuo susiduriame šių dienų pasaulyje. Todėl šaukiamės Dievo teisingumo, kad Jis išblaškytų tamsius mirties debesis.
***
Kad išblaškytų debesis dėl Europos Sąjungos ir NATO aljanso vienybės, į Lietuvą atvyko Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen bei NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Lietuvai dabar toks metas, kai piktas kaimynas Lukašenka bando mūsų sienų tvirtumą. Iš aukštų svečių sulaukėme patikinimų, kad gausime paramą sienos apsaugai. „Mes visi kartu atremsime šią hibridinę ataką“, – teigė ponia Ursula von der Leyen.
***
Kai kas šaukiasi ne Dievo teismo, o kreipiasi į STT. Prašo, kad šios tarnybos žmonės atvyktų. Ką nors blogo surastų ir tą blogį sudorotų. Ir STT agentai galimai ką nors randa. Ir apie tą galimą radinį transliuoja garsiai. Ir nežinia: kas galimai daugiau nusidėjo? Tie, kurie kažką gal ne pagal įstatymo raidę padarė? Ar tie, kurie už kampo stovėjo ir laukė, gal bus proga už ką nors savo artimą apskųsti? Pasiteisins nepasiteisins kaltinimai, tačiau kitą kartą gal į valdžią nebeis. Būtos ar nebūtos nuodėmės šešėlis to padaryti juk neleis.
***
Vaikystėje mama, mokydama tikybos tiesų, tvirtino, kad ką nors blogo padarius, nuo Dievulio akies net po lova nepasislėpsi. Kas žino: gal Jis galimai visą gyvenimą stebėjo ir vedė mūsų paklydimų buhalteriją. Taip saugojo nuo didesnių nuopuolių. Tačiau anądien per radiją vienas kunigas pasakė: jo nuomone, Viešpats, nors ir visagalis, bet kiekvieno šios žemės žmogaus nuodėmių suskaičiuoti negali. Lengviau pasidarė. Gal kokia nors nuodėmė liko nepastebėta. Gal. Tačiau juk yra sava nuodėmių buhalterija. Ką su ja daryti?
***
Aiškinama, kad gali pavykti nuo nuodėmių apsivalyti pasninku. Tam reikia bent per adventą suvaldyti apetitą. Ir nesikrauti į lėkštę tiek daug gardžių valgių. Išeis į naudą šeimos piniginei. Ne taip pasijus maisto produktų pabrangimas. Pasninkaujant gal pavyks sudeginti net truputį kūno riebaliukų. Sielų žinovai sako, jog pasninkas – ne tik maisto ribojimas. Pasninkas – tai susilaikymas nuo pykčio, priekaištų, kitų įtarinėjimo bei teisimo. Pasninkas – tai atsikratymas nevilčių, baimių, liūdesio. Pasninkas – tai dėkingumas, atlaidumas ir bendrystė su aplinkiniais. Sako, jog šitaip elgiantis galima priversti net nykiausią širdies dykumą sužaliuoti. Kodėl nepabandžius. Gal kokioje dykroje mažas želmenėlis prasikals. Ir pasistūmės į priekį net europinė žalinimo progama!