Baibokai, išnykęs kaimas netoli Vabalninko, praėjusį šeštadienį „šnekėjo“ keliomis kalbomis – lietuvių, biržiečių, akademine bei teatro. Pastaroji buvo bene pagrindinė, nors ne pati lengviausia. Nuo 2016 m. kas penkeri metai Biržų rajonos savivaldybės viešosios Jurgio Bielinio bibliotekos inicijuojamas renginys „Teigiantis gyvenimą” kvietė į Baibokus, į rašytojo Balio Sruogos tėviškę, švęsti jo gimtadienio. Šiemet – 125-ojo.
Jis… nepražuvo
Tiek prieš penkerius metus, tiek šiemet renginio idėjos autoriai, sumanytojai ir organizatoriai – Biržų viešoji biblioteka ir B. Sruogos giminaičiai – sulaukė tokių pačių klausimų: kodėl taip įdomiai vadinasi renginys ir kodėl B. Sruogos gimtadienį švenčiame rugpjūtį, kai jo tikroji gimimo diena yra vasarį?
Atsakant į pirmąjį klausimą, cituoju paskutiniojo B. Sruogos iš Štuthofo koncentracijos stovyklos laiško ištrauką: „Aš nepražūsiu. Ir jokiu būdu man neatsitiks nieko bloga. Mano nuotaika puiki, ir į ateitį aš žiūriu labai ramiai. Esu sveikas ir nusiteikęs optimistiškai, koks ir privalo būti gyvenimą teigiantis rašytojas“.
Antrasis atsakymas koduoja ilgametes tradicijas, gyvas iki šiol Sruogų giminei per Žolinę rinktis Baibokuose. Apie tai renginio sveikinimo kalboje kalbėjo Birutė Sruogaitė: „Besibaigianti vasara primena apie artėjančią Žolinę, kai į tėviškę grįždavo Balys Sruoga ir visi, kas tik tą dieną galėdavo grįžti. Ir tada prasidėdavo šventė“.
Puoselėtojai
Birutė Sruogaitė, jos vyras Almantas Savonis, Virginijus ir Jolanta Sruogos, Robertas Sruoga, Algirdas ir Patricija Sruogos, Balys Sruoga (vienintelis giminėje garsiojo rašytojo bendravardis) ir kiti giminaičiai saugo ir puoselėja ne tik sodybą, bet ir kultūrinę atmintį: troboje veikia savo lėšomis įrengta ekspozicinė salė, sodyba po truputį yra tvarkoma, iš įvairių vietos ir valstybinių institucijų vis prašant ir laukiant didesnės paramos ir dėmesio (labiausiai būtent jo) šiam kultūros paveldo objektui, skaičiuojančiam ne vieną šimtą metų. Ši sodyba Biržų rajone yra viena iš nedaugelio išlikusių garsių asmenybių gimtųjų sodybų.
125-ojo B. Sruogos gimtadienio tema buvo Teatro seminaras, rašytojo įkurtas ir moderuotas 1926 – 1934 m. Kaune, universitete. Anuomet jis buvo toks garsus, kad į jį patekti galėdavai tik „per pažintis“. Be abejo, daugelį traukė pirmiausia B. Sruogos asmenybė. Teatro seminaro idėją jis atsivežė iš savo studijų Vokietijoje, Miunchene. „Ar žinote dar kokį nors anų laikų intelektualą, kuriame susidūrė Rytai ir Vakarai?“, – apie B. Sruogą, studijavusį Rusijoje ir Vokietijoje, renginio dalyvių klausė Vytauto Didžiojo universiteto teatro disciplinų dėstytoja, teatrologė Vitalija Truskauskaitė.
Ilgametė VDU dėstytoja atvyko su VDU studentais ir dėstytojais Ramūnu Čičeliu bei Gintare Vaitonyte, kurie Teatro seminaro metu gvildeno teatro esmės, prigimties, būtinumo klausimus, remdamiesi B. Sruogos pateikta ateities teatro vizija. Apie savo patirtis, statant ir vaidinant B. Sruogos pjesėje „Aušros sūnūs“, pasakojo Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Asta Preidytė. Senąsias lietuvių liaudies dainas pagal šiuolaikišką aranžuotę atliko Biržų kultūros centro modernaus folkloro grupė „Navija“. Visus į dainavimą įtraukė kelios dainos, skambančios Sruogynėje nuo seno. Teatro seminaras neapsėjo be tikrų aktorių – simpatijas, nuoširdų dėmesį pelnė Biržų kultūros centro Boriso Dauguviečio mėgėjų teatro skaitomos Kazio Ostrausko pjesės „Balys iš Baibokų“ ištraukos. Vabalninko B. Sruogos gimnazijos mokiniai sukūrė filmuką-virtualią kelionę rašytojo keliais Vabalninko krašte, kuri tapo puikiu renginio įvadu prisimenant B. Sruogą pirmiausia kaip literatūros žmogų.
Romantinis teatralistas
„Kalbant apie teatrą, tokį, kokį matė B. Sruoga, labiausiai tiktų apibūdinimas „nuo repeticijos iki rekolekcijos“. Tai mano sugalvotas palyginimas visai kitam teatriniam reiškiniui, bet šiandien suvokiu, kad jis labai tinka ir B. Sruogos teatro vizijai apibūdinti. Tik labai šviesi, optimistiška asmenybė, Lietuvos teatro viziją kurianti žvėriškomis, mirties ir išgyvenimo sąlygomis Štuthofo koncentracijos stovykloje, galėjo kalbėti apie romantinį teatrą“, – konstatavo V. Truskauskaitė.
Pabaigoje renginio organizatoriai jau kvietė susitikti 2026-aisiais, kai bus minimos rašytojo 130-osios gimimo metinės. Renginio tema, sakė jie, spontaniškai gimė Teatro seminaro metu. Kas žino, gal pavyks susitikti ne tik su dainomis ir šokiais. Gal per penkerius metus bus parodytas bent minimalus dėmesys žmonėms, kurie negriauna, o stato. Pastatą, atmintį, kultūrą, istoriją.
„Biržų kultūra Biržuose, Lietuvoje ir pasaulyje”.
