Sodietis Petras šiemet išbandė agurkų auginimą ant šieno. Netikėtai pačiam sau. Mat kaimynas Almis pernai vežė šieną. Vienas šieno rulonas netilpo į traktoriaus priekabą ir žinote, kam jis buvo panaudotas?
Sodietis tą šieno ruloną paliko kaimynui Petrui. Petrui nelabai to šieno reikėjo, tad rulonas per žiemą pievoje gulėjo. Pavasarį žmogų pradėjo graužti sąžinė: dovanojo kaimynas šieną, o šis pragulėjo visą žiemą. Tad ruloną parrito į savo sodybą, pastatė stačią pievelėje prie daržo. Ritinio viršuje, šiene, iškrapštė duobutę. Į ją pripylė komposto ir pasodino du agurkų daigus. Palaistė.
Agurkai augo ir žydėjo. Užmezgė. Keliolika vaisių užaugino. „Svarbiausia, kad dėl agurkų lankstytis nereikėjo. Prieini ir nusiskini. Net ieškoti nereikia. Vaisiai, kaip ant delno. Beveik kaip maximos lentynoje“, – džiaugėsi kaimyno dovana ir savo sumanumu ponas Petras. Ir svarstė, kad agurkų auginimą patobulins.
Kad ritinys neiširtų, apjuos vielos tvorele. Viršuje uždės sukaltą daugiakampį medinį bortelį, kad laistant vanduo nenubėgtų per ritinio šonus. Mat šiemet, per kaitros dienas, agurkai vidurdienio saulėkaitoje nukeipdavo. Todėl ir derlius buvo menkas. Daržininko manymu, taip bus galima auginti ne tik agurkus, bet moliūgus, arbūzus…