Praėjusį trečiadienį gavau Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pasiūlymą tapti Biržų rajono savivaldybės tarybos nariu, nes iš jos pasitraukė liberalė Astra Korsakienė, pradėjusi dirbti administracijos direktorės pavaduotoja. Darbas valdžios institucijose yra nesuderinamas su žurnalistine veikla, todėl tautos išrinktojo vardo nutariau atsisakyti. Beje, tam yra ir kitų priežasčių.
Pirmiausia – daugumos rajono savivaldybės tarybos narių užmaršumas. Politikai, pasibaigus rinkimams, užmiršta apie savo pažadus rinkėjams ir visiškai nesirūpina jų vykdymu. Jokio skirtumo, kokiai partijai jie atstovauja. Ši yda būdinga praktiškai visų politinių organizacijų atstovams. Būdamas žurnalistu, galėsiu priminti jų įsipareigojimus ir ginti teisėtus Biržų rajono gyventojų lūkesčius bei interesus.
Kita priežastis – Biržų rajono mero Vyto Jarecko beviltiška pozicija rajonui svarbiais klausimais. Praėjo daugiau nei dveji metai, kai jis tapo krašto vadovu, tačiau sunku įvardinti bent vieną reikšmingesnį darbą ar pasiektą rezultatą. Tačiau išryškėjo, kad šis politikas neturi stuburo ir savarankiškumo, todėl nėra aiškios pozicijos, sprendimų – dažnai mėtosi iš vienos pusės į kitą. Mano nuomone, su tokiu valdymo stiliumi gerų rezultatų pasiekti neįmanoma.
Dar viena esminė problema – Biržų rajono plėtros vizijos nebuvimas. Tam, kad būtų pasiekti rezultatai, reikia numatyti konkrečius tikslus ir turėti aiškią plėtros kryptį bei drąsių idėjų. Strateginiai savivaldybės planai primena tiesiog biurokratų rašinius, kuriuose nėra apibrėžtumo, tačiau gausu bendrinių terminų.
Stebint tarybos veiklą, aiškiai matoma, kad valdantieji nė nemano įsiklausyti į opozicijos argumentus, atvirai tyčiojasi iš oponentų ir tiesiog buldozeriu stumia savo aplinkai naudingus sprendimus. Kaip kitaip paaiškinti lėšų kaimų bendruomenėms sumažinimą ir jų skyrimą sporto klubams, tikėtina susijusiems su tam tikrais politikais. Stebina kai kurių tarybos narių sprendimai parduoti savo vertybes už šiltą kėdę arba tiesiog pasiduoti psichologiniam spaudimui ir terorui, kurį propaguoja tam tikros politinės asmenybės, pasinaudojančios rajone įtaką turinčių ir nuolat asmeninės naudos ieškančių personų palaikymu.
Nesuprantama ir tai, kodėl rajono valdžia dažniausiai neklausia visuomenės nuomonės ir neįtraukia jos į sprendimų priėmimą, nesitaria su gyventojais ir paniškai bijo bendradarbiauti su verslu, todėl nesirūpina, kad krašte daugėtų naujų darbo vietų ir investicijų. Posėdžių metu politikai daug laiko eikvoja rietenoms ir asmeninei saviraiškai.
Savo komentaruose ne kartą minėjau klestintį švogerizmą. Prie politikų namų pirmiausia klojamas asfaltas, tvarkomi šaligatviai, kai dauguma miestiečių ir kaimų gyventojų dūsta nuo dulkių. Ką kalbėti apie postų savivaldybėje pasiskirstymą, į kuriuos dažnai ateina ne profesionalai, o bendrapartiečiai arba lojalūs žmonės.
Juokingiausia, kad šie pseudopolitikai rajone skleidė gandus, kad man svarbūs postai ir rūpi patekti į valdžią. Toks jų supratimas. Jei gera alga svarbiau už pasiektą rezultatą ir visuomenės gerovę, apie ką galima su šiais žmonėmis kalbėtis?
Norint pasiekti rezultatų ir proveržio rajone, reikalinga bendraminčių komanda, drąsa, stuburas ir didžiulis noras daryti permainas. O gal permainų Biržams nereikia? Šiandieninėje taryboje ir savivaldybėje aš to nematau. Todėl renkuosi žurnalisto duoną ir pažadu nuolat „prausti“ politikus, rodyti jų blogus darbus, atstovauti gyventojų interesams, pateikti kitų rajonų pavyzdžius, tų, kurie drąsiai žengia pirmyn, taip pat skatinti diskusijas visuomenėje, kad užakusi Biržų politikos pelkė po tam tikro laiko taptų švariu ežeru. Toks tikslas šiandien turi didesnę vertę, nei tarybos nario mandatas ir statusas.
P.S. Komentaro autorius atstovauja tik viešajam interesui, nepriklauso jokiai politinei organizacijai ar partijai bei nedalyvauja jų veikloje.