Vos tik ateinama su pjūklu prie kokio mieste pasodinto medžio, tuoj prasideda aimanos, prieštaravimai, piketai... Ar tikrai reikia dėl miestuose pjaunamų medžių sielvartauti? Gal, apskritai, mieste medžiams ne vieta? Mes į miesto medžius žiūrime savanaudiškai. Iš savo varpinės. Ir nesusimąstome, ką jaučia medžiai, prievarta pasodinti mieste.
Įkalinti augalai
Miesto medžiai – tarsi kaliniai, prikaustyti prie šaligatvių trinkelių ir asfalto. Kodėl? Kad mums būtų gražu? Kad jie mums orą išvalytų, teiktų pavėsį? Iš tiesų, juk dabartiniuose miestuose medžiai neturi tiek jėgų, kad išvalytų užterštą miesto orą ar suteiktų žmonėms pavėsį. Pro vieną gatvėje augantį medį per dieną pravažiuoja šimtai ar net tūkstančiai automobilių. Ar gali kokia vargšė liepa tų automobilių išmetamas dujas paversti grynu oru?! Apskritai, kodėl medžiai turi savo sveikatos sąskaita valyti mūsų teršalus arba patys kepdami miesto kaitroje teikti mums pavėsį?! Jeigu kam reikia pavėsio, juk tam yra išrasti skėčiai nuo saulės. Medžiai turi augti parkuose ar miške. Pasisodiname gatvėse medžių, nes tingime nueiti ar nuvažiuoti iki artimiausio miškelio? Pasvarstykime apie mūsų santykius su medžiais. Gal laikas liautis miestuose sodinti ir kankinti medžius?
Pasak Vikipedijos, žmogaus organizmui kasdien reikia apie 40 kg deguonies. Miškų žinovų duomenimis, hektaras miško vasarą sugeria 300 kg anglies dioksido ir išskiria 200-250 kg deguonies. Vadinasi hektaras miško per vasarą gali iškirsti deguonies, kurio užtektų vienai dienai 5-6 žmonėms. Tada turime retorinį klausimą: kiek gurkšnių deguonies miestiečiams gali duoti vienas miesto medis, pasodintas neva tam, kad išvalytų mums nuo mūsų teršalų orą?!
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Pasaulio universiadai bėgikė ruošiasi namuose