Per 12 dienų motociklu bekelėmis ir smėlynais nuvažiuoti beveik 8 tūkstančiai kilometrų, iš kurių greičio ruožas – beveik 5 tūkstančiai. Trys savaitės Saudo Arabijoje, ne vieni metai atkaklaus ir kryptingo darbo, kurio rezultatas – čempiono vardas ir daugybė sveikinimų. Trečiasis dalyvavimas (2018, 2019 ir 2021 m.) Dakaro ralyje Arūnui Gelažninkui – lemtingas ir įsimintinas. Bet, kaip sako sportininkas, dar daug visko laukia ir ateityje, nes iškovota kol kas vienintelė Lietuvoje ir Baltijos šalyse Beduino statulėlė įpareigoja kur kas labiau siekti savo užsibrėžtų tikslų ir svajonių.
Net ir nesidomintiems sportu, šiomis dienomis Dakaro ralio pavadinimas ir Arūno Gelažninko pavardė nepraslydo pro ausis – biržietiškų šaknų ir kraujo turintis čempionas pastaruoju metu ne kartą rodytas televizijoje, apie jį rašyta ir kalbėta. Jau daugelį metų perspektyviu profesionalaus motociklų sporto atstovu laikytas vyras nuo 1979 m. vykstančiame Dakaro ralyje – kasmetinėse bekelės ralio reido lenktynėse – šiemet triumfavo pats, o kartu – ir Lietuva. Tai puiki atkaklaus ir ryžtingo sportininko dovana Lietuvai jos laisvės 30-mečio proga.
Be abejo, Arūnu džiaugiasi bei didžiuojasi ir Biržai – juk čia ir prasidėjo jo karjera. „Mano šaknys – Biržuose. Seneliai ir iš mamos, ir iš tėčio pusės yra iš Klausučių, kaip ir mano tėvai. Vaikystėje mano vasaros yra praleistos Biržų krašte, tad ši vieta man itin artima iki šiol. Negaliu nepaminėti ir nepasidžiaugti tuo, kad tėtis Saulius Gelažninkas mane, kaip sportininką, užaugino nuo pat pradžių. Pirmaisiais aktyvaus sporto metais atstovavau Biržų rajono motoklubą „Ponoras“, po to – ne vieną Lietuvos klubą”, – „Biržiečių žodžiui” pasakojo A. Gelažninkas, vėlų praeito šeštadienio vakarą iš varžybų grįžęs namo, į Neveronis (Kauno r.), kur gyvena su šeima. Dakaro ralyje jį lydėjo žmona Emilija.
Toliau skaitykite elektroninėje laikraščio versijoje (PDF 3 Eur/mėn.) http://old.skrastas.lt/subscription2/form.php?paper_type=E
Atmintis negali atostogauti