Laisvos Lietuvos 30-mečio proga šiandien publikuojame interviu su įžymiąja iš Biržų krašto kilusia 41 metų sportininke Austra Skujyte. Austra kadaise priėmė sprendimą iš Amerikos grįžti gyventi į Lietuvą. Šiandien mes ją pažįstame kaip dviejų olimpinių medalių savininkę. Kalbiname žymiausią Lietuvos lengvaatletę, savo sportinį kelią pradėjusią čia, Biržuose.
Austra, koks šis laikotarpis profesionaliems sportininkams? Ar galite treniruotis, palaikyti sportinę formą?
Labai norint visada galima treniruotis. Profesionaliems sportininkams paliko atidarytą maniežą, jie gali pilnu tempu judėti, atlikti visą pasirengimo varžyboms darbą. Tik sunku treniruotis nežinant, kada vyks varžybos, ar vyks olimpiada. Varžybos sportininkams yra itin svarbios, kad galėtų pasitikrinti savo jėgas, pamatyti rezultatus, padaryti išvadas ir keliauti toliau. Jos turi didelę reikšmę ir yra reikšminga svarbiausiam metų startui – olimpiadai. Kada varžybos prasidės, niekas nežino. Tikriausiai, dar ne sausio mėnesį.
Esate daugiakovininkė. Tai nelengva sporto šaka moteriai. Priminkite, kaip Jūs, užaugusi Biržuose, krepšinio krašte, pasukote į lengvąją atletiką.
Lengvosios atletikos ir krepšinio keliai man vis kirtosi. Kai buvau antroje klasėje, lankiau krepšinį (gaila, nepamenu trenerės pavardės) kartu su garsia iš Biržų kilusia krepšininke Ela Briedyte, bet atėjus pavasariui, kai visi kiemo draugai rinkosi kieme, o man reikėjo eiti į treniruotę, man atsisakyti pramogų taip lengva, tad krepšinio treniruotes palikau… Penktoje klasėje visus mokslo metus išlankiau lengvąją atletiką pas Kostą Strelcovą, bet paskui pamiršau ir šią sporto šaką… Paskui, kai vėl pradėjau rimtai sportuoti kažkur 9-10 klasėje, vienu metu net vaikščiojau į krepšinio ir lengvosios atletikos treniruotes. Kai reikėjo pasirinkti vieną, pasirinkau lengvąją atletiką dėl kelių priežasčių – man labiau patiko individuali sporto šaka, kur pats esi atsakingas už rezultatą. Krepšinyje jaučiau, kad mano traukinys jau nuvažiavo – stigo elementariausių kamuolio varymo ir metimo įgūdžių, nes jie nebuvo tinkamai suformuoti kieme žaidžiant krepšinį. Tiesa, dar turiu pridurti, kad krepšinio varžybose sutikau tokių aukštų krepšininkių, kad pasijaučiau tikrai maža ir ne tokia produktyvi. O lengvoji atletika traukė savo rungčių įvairove. Treniruotės pas trenerį Vytautą Klemką buvo tikrai įdomios.
Toliau skaitykite elektroninėje laikraščio versijoje (PDF)
Indra Drevinskaitė