Pinigai, kuriais finansuojami kaimo projektai, neretai skirstomi Vietos veiklos grupės. Į šiuos pinigus pretenduoja bendruomenės, privatūs verslai, ūkininkai. Kiekvieno pareiškėjo tikslas ir noras – gauti finansavimą ir įgyvendinti savo sričiai reikalingus projektus. Yra keliančių klausimus, ar rajono VVG, atrinkdama projektus laimėtojus, vertina objektyviai?
Skrebiškių bendruomenė nusivylusi
Su redakcija susisiekusi Skrebiškių bendruomenės pirmininkė džiaugsmu netryško. Kaip sakė pati, stengiasi kiekvienu projektu pasinaudoti. Tik kaip gauti finansavimą, nežino. Nes projektai paprastai jau pirmame vertinimo etape nesurenka reikiamo balų kiekio, kad persikeltų į kitus etapus. Pasak pirmininkės, finansavimas yra skiriamas toms bendruomenėms, kurios jau yra įgyvendinusios projektus. „Kaimai nyksta, bet pagalbos juos išsaugoti mažai“,- sakė pirmininkė. Pasak jos, Biržų rajono Vietos veiklos grupės pirmininkas Steponas Staškevičius lankęsis bendruomenėje teigė, jog Skrebiškiai projekto finansavimo gali tikėtis mažiausiai, nes balų jie nesurinks niekada.
Diskriminacijos nėra
Pats S. Staškevičius sakė, jog vertinime jokios diskriminacijos nėra ir kad viskas yra vertinama pagal aiškius nurodymus, todėl visi sprendimai priimami objektyviai. Nors panagrinėjus plačiau, kyla abejonės ar tokio pobūdžio vertinimas gali būti skaidrus, kai tokio nedidelio rajono projektų vertinimas tenka saviems? Kokia tikimybė „prastumti“ pažįstamo projektą? Neaišku, nes visi sako, jog projektus vertina objektyviai.
Šių metų laimingosios bendruomenės Kaimo infrastruktūros atnaujinimo priemonės nugalėtojos – Rinkuškių, Suostų ir Parovėjos bendruomenės. Absoliuti nugalėtoja – Rinkuškių benduomenė, pirmajame vertinime surinkusi 95 balus. Bendruomenė išsikėlė tikslą sukurti lauko muzikos instrumentų aikštelę, kurios vertė sieks beveiks 30 tūkstančių eurų. Nors po 75 balus surinko keturios bendruomenės, projektai patvirtinti dviems. Tos keturios bendruomenės surinkusios vienodą vertinimo balų skaičių yra vertinamos iš naujo, jau plačiau, naujais kriterijais, todėl vieni projektai kiek vėliau atrodo silpnesni už kitus.
Yra kaip yra
Kol vieni reaguoja skaudžiai, kiti priima realybę tokią, kokia ji yra. Bendravome ir su kitomis bendruomenėmis, kurių teikti projektiniai pasiūlymai nebuvo patvirtinti. Obelaukių, Pačeriaukštės ir Anglininkų bendruomenės neslėpė nusivylimo, bet pasak pirmininkų, nuoskaudų nejaučia. Nors kiekvienai bendruomenei savo projektas yra svarbus, tačiau visi supranta, kad pinigų visiems padaryti laimingiems nėra. Labiausiai bendruomenėms gaila laiko, sugaišto rengiant dokumentus. Tačiau pirmininkai, siekdami vesti į priekį savo kaimą tikisi, jog jei ne šiais metais, tai gal kitais projektai dienos šviesą išvys.
Gyventojų atstovai pasakojo, kad rajono VVG pirmininkų nemoko ir nepatarinėja kaip rengti projektus. Yra pateikiamos taisyklės. Žinoma, Obelaukių bendruomenės pirmininkė sakė, jog kai kyla klausimų į juos atsako. Tačiau atskirų susirinkimų ar susitikimų niekas neorganizuoja.
Vertina nenusišalinęs?
Susipažinus su posėdžių protokolais kilo ir daugiau klausimų. Už akių užkliuvo posėdžio pirmininko pavardė, kai jam pirmininkaujant buvo patvirtintas jo projektas. Nors Steponas Staškevičius nieko čia blogo nematė ir tikino, kad nuo to klausimo pirmininkas nusišalino. Tačiau kai paprašėme smulkaus protokolo išgirdome, jog tretiesiems asmenims informacija negali būti teikiama. Todėl ar pirmininkas Dainius Krivičius jautė interesų konfliktą ar ne – neaišku. Tiesa yra ta, jog pirmo Dainiaus Krivičiaus projekto svarstyme, pirmininkaujantys asmuo jau buvo Alė Podėnienė. Galbūt D. Krivičiui pasirodė, jog tai nereikalinga, lieka taip pat po klaustuku.
Nors Nacionalinė Mokėjimo Agentūros atstovai teigė, jog pirmininkas projekto svarstymui įtakos turėti negali, tačiau kyla klausimų. Ar tokiam mažam miestely iš tikrųjų pažintys nieko nereiškia? Tai palikime kiekvieno pasvarstymui…