Kai politikai eina į rinkimus, beveik visi būna šilkiniai. Gavę valdžią žada būti cukriniais avinėliais. Tvirtina, kad jie, ne taip, kaip ankstesni, bus visiems vienodai teisingi, gailestingi, draugiški... Lengva žadėti, sunku tesėti.
***
Vos Seime susiformavo nauja valdančioji koalicija, vos ne tą pačią dieną parodė savo ambicijas. Panašu, jog skubiai norėjo opoziciją pastatyti į vietą. Kad labai nespirgėtų. Ir Seimo vadė Viktorija sužaidė gražų žaidimą: mažosios opozicijos frakcijos Seime valdžios daugiau gavo nei valstiečiai, turintys net 32 mandatus. Valstiečių lyderis Ramūnas ne juokais supyko. Pradėjo durimis trankyti! Išeisiu iš Seimo, jeigu neatsiprašysite! Kažin ar kas jo atsiprašys. Kažin ar jis iš tikrųjų mandatą padės. Mat valdžios viršūnėse jau ne kartą buvo įvairių grasinimų, durų trankymo. Graudu žiūrėti į taip besielgiančius politikus. Kodėl? Toks jausmas, kad pritrūksta paprasčiausios kultūros. Kitaip sakant, vietoj mandagumo, priimtinos viešosios laikysenos, savaime suprantamos kultūros politikai ima badytis špygomis. Kodėl tos kultūros trūksta? Gal todėl, kad mūsų valstybėje kultūra nukišta į paraštes, vos ne už durų išvaryta.
***
Pasakojama, kad mūsų išrinktieji postus dalinasi pagal jų svarbą. Valdžios kėdės įvertintos nuo 1 iki 4 balų. Seimo pirmininko postas vertas 3-4 balų. Premjero portfelis – 3 balų. Strateginėmis vadinamos ministerijos – Aplinkos, Vidaus reikalų, Ekonomikos ir inovacijų, Sveikatos apsaugos, Finansų – irgi įvertintos gerais balais. O štai Kultūros ministerija įvertinta vos vienu balu. Kodėl? Matyt todėl, kad ne vienodi pinigai vienoje ar kitoje ministerijoje sukasi. Kuo ministerijoje daugiau pinigų, tuo tokios ministerijos kėdė vertesnė. Pavyzdžiui, Finansų ministerija atitenka tai partijai, kuri formuoja koaliciją. Kaip ir viskas aišku. Pinigai, pinigėliai. Beveik kaip operoje „Faustas“, kurioje herojus Mefistofelis traukia: „Vien tik auksas valdo mus!“
***
Gal tai amžina tiesa? Viską lemia pinigai? Juk tikrai mūsų galvose dabar dažnai tik ūkiniai reikalai. Kaip išgyventi. Kaip daugiau uždirbti. Kaip kitam per galvą perlipti… Tad nieko verta kultūra, kuri madagi, kuriai reikia duoti, kuri neva nieko neuždirba. Dėmesio vertos tik komercinės pramogos, nes iš jų pelno į biudžetą nubyra. Taip visas ir susidėlioja. Kaimuose vienas po kito užgesta kultūros židiniai. Iš šaltų kaimiškų bibliotekų kambarėlių į šiltesnes lentynas miestuose važiuoja knygos. Užkalamos mokyklos. Neapsimoka. Ir dažnai kaimuose gyvybė visai neužgesta tik dėl kaimo bendruomenių nesavanaudiškos veiklos.
***
Praėjusios kadencijos Seime buvo atsiradę lūkesčių, kad kultūrai bus daugiau dėmesio. Juk Seime buvo sukurtas atskiras Kultūros komitetas. Jam stojo vadovauti valstiečių lyderis Ramūnas. Manėm: visi kaimai, kaip Naisiai, suklestės ir sublizgės. Tačiau vos ne slapta buvo pasiūta ir nupirkta tik tautinių kostiumėlių vaikučiams. Neblogai. Tačiau, juk tai kuklus ketverių metų derlius plačiuose kultūros baruose.
***
Padėtis tokia, kad iš kur nors, ko nors kultūrai nėra iš kur pešti. Todėl, kad neapsimoka jai pinigų duoti? O gal yra baimių, kad kultūros žmonės per aukštai galvų nepakeltų? Dabar tikrųjų kultūrininkų, intelektualų balsas vos girdimas. Politikai triukšmingesni, garsiau rėkia. Į scenas išeina šou meistrai, gebantys ką nors išjuokti, įgelti… Nebėra ne reikalo, nei mados ieškoti kilnių idealų. Nebeturime visuotinai pripažintų autoritetų. Nors kasmet skiriamos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, bet jų laureatai dėmesio centre atsiduria tik premijų skyrimo metu. Ir tų premijų skyrimai ar kokių nors valdiškų konkursų laimėjimai kartais neapsieina be skandalėlių…
***
Jau paskelbtas kandidatas į kultūros ministrus – Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas. Jis politikos mokslų bakalauras, teisės magistras. Mokytas žmogus. Jau spėjo Vilniaus Lukiškių aikštę palyginti su banano žieve, ant kurios visi paslysta. Būtų gerai, kad būsimasis kultūros ministras ant ko nors pats nepaslystų. Būtų gerai, kad mes visi kultūros reikaluose kuo mažiau slidinėtume, griuvinėtume… Kad dingtų iš valstybės padangės politika: savi – saviems. Kad viskas, ką politikai darytų, būtų – tik visiems.
***
asvajojom apie aukštą politinę kultūrą. Ką gali žinoti. Juk būna, kad svajonės ima ir išsipildo. Gal kiekvienam reikia pradėti nuo savęs. Kai daugiau kultūros turėsime savame kieme, daugiau jos bus ir Seime.