Širvėnos ežeras yra tvenkinys. Vidutinis jo gylis apie tris metrus, todėl sąnašų yra ypatingai daug. Jų atplukdo ir dvi į Širvėną įtekančios upės. Anksčiau vandens telkinius vandeniu papildydavo sniegas ir ledas, tačiau panašu, jog kuo tolyn, tuo mažiau jo bus, o sąnašų daugės.
Gresia visiškai nusekti
Ekologė Jurgita Bruniuvienė sakė, jog vienintelė galimybė išgelbėti ežerą – visiškas jo išvalymas. Tačiau tam savivaldybė pinigų neturės tikriausiai niekada. Šiai dienai jokios Europos sąjungos skiriamos paramos nėra. Kadangi Širvėnos ežeras patenka į regioninio parko teritoriją, tvarkymo kaina išauga dar labiau. Ką jau kalbėti apie augalijos ir gyvūnijos išsaugojimą. Juk nėra paslaptis, jog mūsų ežere ne vienas objektas įrašytas raudonojoje knygoje. Nors savivaldybės specialistai nemato šansų ežero išvalyti viso, nuolat dairomasi galimybių tai daryti bent dalimis. „Tikiu, kad tai vienintelis būdas išvalyti visą ežerą“- sakė ekologė.
Stengiamasi valyti ežero pakrantes pjaunant nendres. Jos iš karto išgabenamos, nelaukiant, kad nugrimztų į dugną ir dar labiau terštų vandenį. Nors kai kas nepritaria tokiam elgesiui, nes pjaunant nendres yra ardomi kitų gyvūnėlių lizdai, kenčia laumžirgiai. Tenka suprasti, jog nepjaunant nendrių, ežeru ilgai nebesidžiaugtume. Jau ir dabar nuo Rinkuškių pusės matyti smarkiai užžėlę meldynai.
Plačiakakčiai pasirodė įtartini
Ekologai prašė Saugomų teritorijų tarnybos, jog leistų į Širvėną įleisti amūrų ir plačiakakčių. Šios žuvys būtų pagelbėjusios ežero valyme. Tačiau leidimas negautas. O atsakyme buvo nurodyta, jog šios rūšys nėra vietinės ir nėra ištirta, kokią įtaką padarytų vietinėms žuvims. Todėl, pasak J. Bruniuvienės, yra paprašyta Gyvybės mokslų fakulteto mokslininkų atlikti tyrimą. Išsiaiškinti kiek ir kokio amžiaus amūrų ir plačiakakčių į Širvėną galima įleisti, jog nebūtų pakenkta vietinei gyvūnijai.
Savivaldybė turi užsisakiusi floros ir faunos stebėjimą. Pagal gautus duomenys yra žiūrima, kaip į aplinką reaguoja augalija ir gyvūnija, yra sudaromos rekomendacijos dėl žuvų veisimo. Matyti, jog populiacija šiai dienai yra stabili.
Užterštumas neleidžia net maudytis
Kokia numatoma ežero ateitis? Vis dar yra siekiama gauti leidimus vandens pramogoms. Žinoma, vidaus degimo variklių naudojimo mažiausiai tikimąsi, tačiau apie kitas pramogas yra svajojama. Kadangi teritorija saugoma, viskam reikia leidimo. Jo nereikia maudymuisi, bet… beveik visą praėjusią vasarą Širvėnos ežere maudytis buvo nerekomenduojama dėl užterštumo.
Didžiausi taršos kaltininkai – patys žmonės. Dėl žemės ūkio ir gyventojų leidžiamų nuotekų į upes, šios į tvekinį atgabena daug azoto. Gyventojams, jog suprastų pažeidimų esmę, reikia dėti tūkstantines baudas, nes kalbos ir įspėjimai nieko neduoda. Dėl klimato ežeras hidrologiškai yra nusekęs, todėl mūsų Širvėnai, ir taip sekliai, tai labai pavojinga.
Specialistams, atsakingiems už ežerą, tenka priimti sprendimus. Jie dažniausiai nėra tinkami visai visuomenei. Ši pasiskirsčiusi į dvi dalis. Vieni už natūralumą, kiti už tvarkingumą. Tačiau ekologė sakė, jog yra linkusi tikėti mokslu. Tyrimai geriausiai įrodo, kas yra reikalinga pačiai gamtai.