Viešųjų pirkimų nauda puikiai žinoma visiems. Na, arba bent jau turėtų būti, kadangi tai yra konkursai skirti skaidresniam valstybės lėšų paskirstymui. Taigi, naudą jaučia verslininkai (tiek dideli, tiek maži, kurie dar tik skinasi kelią žinomumo link), ir visuomenė, kuri tikisi, kad mokesčių mokėtojų pinigai bus tinkamai paskirstyti, galiausiai, organizacijos, kurioms reikalingos tam tikros prekės, paslaugos arba darbai.
Nuolatos tobulinamas viešųjų pirkimų įstatymas yra orientuotas ne tik į greitus, tačiau ir efektyvius pardavimus, tad natūralu, kad įstatytai kinta. Taip pat reglamentai keičiami, kad vis daugiau įmonių teiktų savo kandidatūras ir padidinus konkurenciją – laimėtų tas verslas, kuris tikrai teikia geriausią pasiūlymą.
Sumos, kurios didelės – tik teoriškai
Apie viešuosius pirkimus daugiausia informacijos visuomenė gauna iš žiniasklaidos ir visiškai natūralu, kad tuomet akis labiausiai patraukia didelės sumos. Suvokus, kad mokami pinigai verslui yra iš kiekvieno mūsų kišenės, žinoma, norisi išsiaiškinti – ar tikrai sumos atitinka poreikius, galiausiai, ar nebus pažeidimų, kurie turėtų būti nurodomi Viešųjų pirkimų tarnybos Komisijai. Apie pamatytus netikslumus Komisiją gali informuoti visi: tiek tiekėjai, tiek organizatoriai, galiausiai, visuomenė, kuriai aktualu, kaip paskirstomos lėšos.
Tiesa, sumų dydžiai kinta priklausomai nuo sferos. Labiausiai apmokama sritis yra statybų sektorius, kuriame pardavimų sumos siekia ne tik dešimtis, tačiau ir šimtais milijonų. Žinoma, už tai statomi ir dideli objektai, kurie vėliau naudojami visuomenės poreikiams: kuriami stadionai, mokyklos, savivaldybių objektai ir kiti pastatai. Bene mažiausios sumos varijuoja inovatyviausiose paslaugose, kurių poreikis dar nėra didelis, pavyzdžiui, socialinės žiniasklaidos tinklų priežiūra ir panašiai. Natūralu, kad patys brangiausi konkursai sulaukia daugiausia dėmesio (ypač žiniasklaidos), tačiau tam tikros paslaugos, darbai – „reikalauja“ vertinimo. Tai reiškia, kad organizatoriai taip pat nesistengia pirkti paties pigiausio pasiūlymo. Tai gana didelis mitas, kuris ypač dažnai pasitaiko tiekėjų tarpe. Bandoma siūlyti mažesnes sumas nei rinkos kaina, bei, tikėtina, pateiks konkurentai. Tačiau tai negarantuoja, kad konkursas bus laimėtas. Tiesiog reikia įvertinti kur kas daugiau faktorių, juolab, kai kuriuose konkursuose labai svarbi išliekamoji vertė, tad sutinkama investuoti daugiau, jeigu tik tai garantuoja ilgesnį gauto rezultato funkcionalumą (pavyzdžiui, statybų sektoriuje – naudojamos geresnės kokybės medžiagos).
Pažeidimai konkursuose – vis retesni
Viešųjų pirkimų komisija džiaugiasi, kad pasitaikantys pažeidimai konkursuose yra vis retesni. Džiugiu ir tai, kad tie, kurie pasitaiko – dažniausiai susiję su iki galo nesuprasta informacija, o ne tyčiniu tam tikrų poelgių ėmimusi, kad būtų pakenkta kitiems arba būtų bandoma neteisėtai laimėti konkursą.
Gana dažnai tiekėjai skuba, neįsiskaito į smulkmenas, neįvertina savo galimybių. Taip pat daromos tokios mažos klaidos, pažeidimai, kaip kad reikalingų dokumentų neturėjimas, tad ir negebėjimas pagrįsti pajėgumus. Taip pat – netinkamas subtiekėjų naudojimas arba apskritai neinformavimas, kad jie bus naudojami tam tikrame konkurse. Galiausiai, siūlomos labai pigios paslaugos, kadangi taip tikimasi sulaukti daugiau dėmesio, laimėti konkursą. Tačiau kai kainos yra labai mažos, kur kas mažesnės nei rinkos – kartais duodamas skundas ir peržiūrima – ar tiekėjas turi teisę teikti tokius pigius pasiūlymus.
Tuo tarpu vykdytojai dažniausiai daro pažeidimus, kurie susiję su aukštais reikalavimais. Vėlgi, jie nebūtinai keliami tam, kad konkretus tiekėjas laimėtų. Daugelių atvejų organizatorius tikisi geriausio pasiūlymo, tad kelia aukštus kvalifikacinius reikalavimus, kurie yra neracionalūs. Peržiūrėjus skundą matyti, kad vykdytojų kelti reikalavimai neatitinka realios rinkos situacijos, tad nurodoma juos sumažinti, kad daugiau tiekėjų galėtų kelti savo kandidatūrą.
Prioritetas – didesnei konkurencijai
Viešieji pirkimai yra skirti didesniam skaidrumui užtikrinti, kad natūralu, kad organizacijos, kurios generuoja veiklą – stengiasi pasiekti kuo didesnį legitimumą ir tuo pačiu, kad laimėtų labiausiai to vertas tiekėjas. Tiesa, natūralu, kad esant dideliam pirkimų skaičiui vienu metu – gana sunku užtikrinti, kad neatsiras tiek tiekėjų, tiek organizacijų, kurios bandys pasinaudoti tam tikromis išlygomis. Kadangi vien šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 2 000 organizacijų, kurių kasdienybė yra skelbiami viešieji pirkimai (susipažinkite čia), natūralu, kad priežiūrai reikia laiko.
Dar svarbiau – priežiūrai reikia tiek tiekėjų, tiek vykdytojo noro ir pagalbos, kadangi kiekvienas asmuo, kuris pamato, kad piktnaudžiaujama – turi teisę kreiptis į Komisiją, kad ji įvertintų situaciją. Pavyzdžiui, organizatorius negali nurodymuose kelti sąlygų, kad konkurse gali dalyvauti tik tie, kurie paraiškas teikia be subtiekėjų. Taip pat tiekėjai negali dalyvauti konkurse tokiu atveju, kai neatitinka keliamų reikalavimų arba tada, kai dalyvauja kartu su subtiekėjais, tačiau apie juos nenurodo paraiškoje. Yra tikrai daug niuansų, kuriuos reikia įvertinti, tačiau galima pasidžiaugti, kad šiuo metu informacija prieinama greitai ir paprastai, tad įtarus neatitikimus – visada galima dėl jų detaliau derėtis.
Skundų rašymas – ir konkurentų rankose?
Akcentuodami neteisėtų veiksmų naudojimą viešuosiuose konkursuose norime pabrėžti, kad jie gali būti teikiami tik tada, kai yra priežastis. Neteisėtas klaidinančios informacijos nurodymas, kuris apriboja komisijos veiklą ir darbą – baudžiamas, tad suklusti turėtų tie verslai, kurie specialiai skundžia laimėjusius tiekėjus ir taip vilkina laiką, kol bus pasirašoma sutartis su organizacija.
Negalima sakyti, jog blogai, kai konkurentai stebi vieni kitus. Gerai, tik reikia atidžiai įvertinti, ar tam tikra veikla tikrai yra neteisėta, kadangi teikdami melagingus pranešimus arba tokius, kurie neturi pagrindo – tiekėjas taip pat gali užsitraukti atsakomybę, o tai galiausiai varžo jo paties veiksmus kituose konkursuose.
Viešųjų pirkimų tikslas ir yra sudaryti kuo didesnę konkurenciją tarp tiekėjų ir taip garantuoti, kad laimės tas, kuris pateiks geriausią pasiūlymą. Tačiau rašant skundus reikia įvertinti – ar jie yra pagrįsti. Žinoma, nepamiršti domėtis konkursų įstatymo atnaujinimais, kurie atliekami gana dažnai.
Dideli, tačiau ne visada racionalūs lūkesčiai
Tiekėjai turi kuo racionaliau įvertinti savo galimybes konkursuose. Ypač tokiu atveju, kai vienu kartu dalyvauja konkurse, kuriame yra pagrindiniai, ir tuo pačiu kitame, kuriame gali būti įrašyti kaip subtiekėjai. Dažniausiai aktyvesnis dalyvavimas susijęs su siekiu laimėti bent kurį nors konkursą, tačiau praktika rodo, kad daugelis verslų neįvertina realių savo galimybių tais atvejais, kai bus laimima. O taip – tikrai pasitaiko. Jeigu nebus įgyvendinamos sutarties sąlygos – dažniausiai konkursai yra nutraukiami, tad arba pats laimėjęs tiekėjas arba sąjungoje su kitu tiekėju – pakenkia sau arba kitam, gauna baudas ir net gali būti kelerius metus suvaržoma dalyvavimo kituose konkursuose veikla. Akivaizdu, kad pasekmė – bus, tad reikalingas kuo nuoširdesnis savo galimybių įvertinimas ir tik tada kandidatūros teikimas.
Viešųjų konkursų nauda yra akivaizdi, tačiau tik tokiu atveju, kai lėšos yra racionaliai paskirstomos, kai tiek tiekėjai, tiek organizatoriai atsakingai vertina savo galimybes bei poreikius, galiausiai, kai visuomenė domisi – kur keliauja jų sumokėti pinigai.
Pirkimai365.lt