Praeitą savaitę Lietuvoje užvirė pragaras visiems, kurie galimai blogomis sąlygomis laiko gyvūnus. Pasinaudoję padidintu visuomenės dėmesiu atjautą gyvūnams skuba rodyti politikai. Tuo tarpu girdisi paprastų piliečių skundai nelįsti ir nefilmuoti jų kiemų. Akivaizdu, kad akcijos organizatoriai susidūrė su iššūkiu – suvaldyti chaosą.
Prašo vieni kitų nesmurtauti
Kaip žinoma, keliasdešimt pilietinio teisingumo vykdytojų sekmadienio naktį suvažiavo į Vabalninke gyvenančio piliečio valdas. Kad panašūs atvejai nepasikartotų, šiuo metu jau viešai neskelbiami adresai žmonių, kurie galimai netinkamomis sąlygomis laiko gyvūnus.
Per kelias dienas virš 60 tūkst. narių iš visos Lietuvos suvienijusi grupė „Gelbėkime gyvūnus iš pragaro“ skirta bendriems reikalams, pasidalinti nuomonėms. O jų yra įvairių.
Štai pasigirdo, kad viena teisingumo vykdytoja lėkė į karštą tašką nepaisant to, kad turėtų izoliuotis. Kita moteris socialiniame tinkle kreipėsi į aktyvistus prašydama nenusiaubti kiemo. Pakraupę tokiais veiksmais gyventojai pasigenda elementarios kultūros.
Akivaizdu, kad patys aktyvistai labai skirtingai suprato veiksmų taisykles ir teisėtumą. Vieni kitų prašo būti sąmoningesniais – nesmurtauti, nesibrauti pas paprastus žmones naktį, neskatinti patyčių. Tačiau kiti tokius prašymus ignoruoja – esą tai tik noras surišti rankas ir kursto bendražygius nesustoti.
Tai ne žaidimas
Paklaustas, ar turi teisę paprasti žmonės, ne policijos pareigūnai daryti patikrinimus privačiose valdose, Biržų rajono Policijos komisariato viršininkas Deividas Valtaris teigia, kad žmonėms iš šalies viskas neretai atrodo paprasčiau nei yra iš tikrųjų. Jis primena, kad atvykę į privačią asmens teritoriją žmonės rizikuoja patys tapti įstatymų pažeidėjais. Norintys apginti savo valdas šeimininkai gali imtis ir agresyvesnių veiksmų. Kaip žinoma, į privačias valdas be šeimininko leidimo gali patekti turintys įgaliojimus pareigūnai gavę skundą.
Paklaustas, kodėl nelegaliems veisėjams tuoj pat nepradedamas ikiteisminis tyrimas, pareigūnas teigė, kad norint pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti nustatyti nusikalstamos veikos požymiai. Jis pastebi, kad tai nėra žaidimas, todėl kiekvienas atvejis turi turėti teisinį pagrindą.
Policijos komisariato viršininkas teigė, kad policija visada nedelsiant reaguoja į skundus, gautus dėl naudojamo smurto prieš gyvūnus, niekada neatsisako važiuoti į įvykio vietą patikrinti, gavus pranešimą, taip įvyko ir Vabalninko atveju, tačiau, šiuo atveju, skundas nepasitvirtino – skubi pagalba gyvūnams nebuvo reikalinga.
„Mes labai prašome seniūnų mums pateikti bet kokią informaciją apie neprižiūrimus gyvūnus, kad galėtume ją patikrinti“, – teigė neseniai su seniūnais susitikimą turėjęs D. Valtaris.
Kokios sąlygos yra blogos?
Ar jau galima konstatuoti, kad šuo kenčia, jeigu jis yra neperkaręs, jo savijauta, sprendžiant iš elgesio, gera, tačiau gyvūnas susitepęs savo išmatomis, guli ant kieto pagrindo? Adolfas Rinkūnas, Biržų skyriaus Valstybinės veterinarijos ir maisto tarnybos vedėjas, teigė, kad kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau gyvūno dubenėlyje turi būti vandens, maisto. „Jei jis yra purvinas – galima nuprausti, jei guli ant kieto pagrindo ir tai medinės grindys – pažeidimu nelaikoma, o jei cementas – tai blogai, reikia sudaryti sąlygas gulėjimui, kažką padėti po apačia“, – sakė A. Rinkūnas.
Gavę skundus dėl gyvūnų nepriežiūros patikrinimus daro Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai. Nustatę, kad gyvūnui nereikalinga skubi pagalba, o jo sveikatai ir gyvybei negresia pavojus, duoda įspėjimą, priežiūros rekomendacijas ir vykdo tolimesnę stebėseną, kad reikalavimai būtų įvykdyti.
A. Rinkūnas teigė, jog į gautus skundus visuomet yra reaguojama. „Bendradarbiaujame su policija ir seniūnija. Jei mums reikia policijos pareigūnų pagalbos – kreipiamės į juos, arba jie į mus. Stengiamės, kad dalyvautų ir seniūnijos atstovas“, – teigė A. Rinkūnas.
Biržuose ramu
„Biržiečių žodis“ susisiekė su Biržų rajono koordinatore, visažiste dirbančia Sandra. Ji koordinatore pradėjo dirbti nuo pirmadienio ir teigė, kad svarbu, jog sikeiant padėti gyvūnams būtų laikomąsi bendros tvarkos. Domėjomės, kiek skundų yra gauta. „Visą Lietuvą sukrėtę įvykiai palietė ir Biržus. Iš viso rajone gauti keli pranešimai, buvo operatyviai sureaguota, tačiau skundai nepasitvirtino. Viduje tyliai džiaugiamės, kad Biržuose nėra aptikta žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, tačiau jei kas nors tokių žino, būtume labai dėkingi, jei informuotumėte“, – sakė Sandra.
Gelbės pagal įstatymus ir koordinuotai
„Laisvės TV“ ir gyvūnų teises ginanti organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pradeda projektą „Laisvė gyvūnams“. Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė tikina: dėl gyvūnų gerovės sunerimę žmonės neturėtų imtis savavališkų veiksmų – imti gyvūnų iš nelegalių jų laikymo vietų, priglausti juos namuose ar mėginti savo jėgomis perduoti prieglaudoms. Anot jos, savavališkas pavienių žmonių mėginimas „gelbėti“ gyvūnus gali būti traktuojamas tiesiog kaip jų vagystė, o viešai internete skelbiami galimų daugyklų adresai – išankstinis jų perspėjimas.
„Mūsų tikslas – ne tik išgelbėti gyvūnus, bet ir užtikrinti, kad dabartinės kampanijos metu visi veiksmai būtų atliekami pagal galiojančius įstatymus. Privalu teisiškai užfiksuoti, kad gyvūnas buvo netinkamai laikomas tam tikroje vietoje, apibūdinti jo laikymo sąlygas, pasiėmimo ir atidavimo tam tikrai įstaigai faktus“, – pažymi B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Pasak organizacijos vadovės, šiuo metu esminis žingsnis – registruoti visų galimai nelegaliu gyvūnų dauginimu ir jų kankinimu užsiimančių vietų koordinates, kurias tikrinti važiuos specialiai suformuotos komandos – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos policijos, prieglaudų, „Laisvės TV“ bei „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ atstovai. Šiuo metu užregistruota daugiau nei 50 įtarimą keliančių taškų, paimta keli šimtai gyvūnų.
Tos ypatingos Kalėdos