Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyrius bando atkurti miestelio gatvių, jų gyventojų istorijas. Surinkta įdomi medžiaga apie Juozo Naujalio gatvę. Projektas tęsiamas. Turime ir naujienų.
Žmonių likimų saugotojai
Nuo Vabalninko centro Juozo Naujalio gatvė bėga veda link Antašavos. Antras kelias nuo šios gatvės atsišakoja į Ramongalius. Atokiau nuo kelio, pageltusių javų apsuptyje, atsiveria gražiai tvarkoma namų valda. Tvenkinys, sodybą saugantys medžiai… Pastatai po remonto. Visa valda apsodinta pušimis, priekyje visus pasitinka solidūs vartai. Deja, uždaryti. Namai ir galingi ąžuolai, saugantys paslaptyje žmonių istorijas ir likimus. Visur pedantiška tvarka, rimtis ir laukimas…
Vietiniams žinoma: tai Rastauskų sodyba. Pakviesti į Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyrių mūsų krašto šviesuoliai, buvusi Ramongalių kultūros namų darbuotoja Irena Vasiliauskienė ir vabalninkietis Adolfas Slavinskas, padėjo įminti šių namų paslaptis. Jie dalinosi amžininkų prisiminimais.
Filmas
Neseniai LRT rodė dokumentinį filmą apie Argentinoje gyvenantį lietuvį, gimusį Lietuvoje, netoli Vabalninko – garbės konsulą Argentinoje Algimantą Rastauską ir jo žmoną- Nelly (Nelida).
„Egzotika“ – tai pirmas žodis, kurį ištaria buvęs Lietuvos garbės konsulas Argentinoje Algimantas Rastauskas, pasakodamas apie savo, trylikamečio paauglio, kelionę į Buenos Aires. Pasak vyro, norint išlaikyti lietuvybę svetur, svarbiausia, kad lietuviai Lietuvoje ir Argentinoje daugiau matytųsi ir bendrautų.
Rastauskų šeimyna labai domisi ir stebi, kas vyksta Lietuvoje ir viliasi, kad jaunimas, ieškodamas Rojaus žemėje, neišvažinės.
2020 metų liepos 4 dieną Algimantas Rastauskas mirė. „A. Rastauskas buvo iškilus lietuvių bendruomenės Argentinoje atstovas, nuolat puoselėjęs lietuvybę, lietuvišką kultūrą ir savo darbais tvirtinęs Lietuvos ir Argentinos ryšius“, – pranešime kalbėjo parlamento vadovas. Seimo pirmininkas pareiškė užuojautą A. Rastausko artimiesiems ir Argentinos lietuvių bendruomenei.
Iš prisiminimų
Pagal liudininkų pasakojimus, dabar Rastauskų sodybą prižiūri jų anūkė Arijana, gyvenanti Vilniuje.
Sovietiniais laikais Rastauskų name buvo įsikūręs Veterinarinis punktas.
Vabalninkėnai pamena dar vieną istoriją: sovietiniais metais vabalninkietis, tolimųjų plaukiojimų jūrininkas, Česlovas Manikas buvo atsitiktinai Čikagoje sutikęs Algimantą Rastauską. Šis pridėjo savo tėvams ir artimiesiems įvairių dovanų.
Irena Vasiliauskienė atsimena, kaip atvykę svečiai iš Amerikos su ašaromis akyse glostė nepakeistą klėties langelį, menantį jų dienas tėviškėje… Kokie neįkainojami sentimentai. Juk ne savo noru, o bijodami represijų Rastauskai bėgo iš gimtinės viską joje palikę …