Su kate Mice susipažinome pavasarį. Žolininkė Edita į Biržų turgų buvo atsinešusi valerijonų šaknų. Micė nuo ankstyvo ryto užsuko pasmalsauti, kas čia taip svaigiai kvepia?.. Micė – turgaus princesė. Ir cirkininkė. Kokių tik pokštų ji neprikrečia, mums nuotaiką pataiso, – gyrė Micę žibuoklių prekiautoja Albina. Visi Micę pažįsta, vaišina. Micė žino, kokiomis dienomis dirba turgus.
Bet ji gyvena ne vien turgaus prekiautojų ir lankytojų džiaugsmui. Katė traukia prie ežero, upės pas žvejus. Žvejus ji, žuvies mėgėja, reketuoja. Micė sėdi prie darbo biržos. Tupi prie bažnyčios. Prie buvusio alaus baro. Nakvoja dažniausiai lauke prie turgaus tvoros. Ji pirmoji pasitinka saulę. Micei – keliolika metų. Gal ir nebūtų sulaukusi tokio amžiaus, jeigu ne veterinarijos felčerė Aušra Kastickienė. Ji globoja Micę daug metų. Aušra įsitikinusi: Micė išgyveno tik per gerus žmones.
– Pradėjusi dirbti veterinarijos vaistinėje pastebėjau, kad po vaistinės laiptais gulinėja katė. Kartą viena moteris pasiskundė, kad anksčiau katė jai atvedė kačiukų. Moteris prasitarė, kad reikia kate atsikratyti. Ne, sakau, priglausiu ją, – pasakoja Aušra.
Taip princesė Micė peržengė privačios veterinarijos vaistinės slenkstį. Išsirinko sau nakvynei vietą. Aušra jos laisvės nevaržo ir nieko prieš valią neverčia daryti. Micė – ne namisėda. Kada nori ateina, kada nori – išeina. Ji labai atsargi. Vaikštinėja tik per perėjas.
Veterinarinėje vaistinėje Micei užkandžių – kiek tik širdis geidžia. Micė kiek prieraiši, tiek ir išranki. Jos mėgstamiausi traškiai – su žuvimi.
Micė labai smalsi. Per tą smalsumą įsėlino į prekių tiekėjo autobusiuką ir prisnūdo. „Žalios stotelės“ parduotuvės vedėja pačiu laiku Micę pastebėjo. Jeigu nebūtų pastebėjusi, Biržų turgaus princesė Micė būtų išvažiavusi į Marijampolę.