Nuo ankstyvo pavasario žydi vaistinės plautės. Liaudis šį augalą dar vadina: čerpe, čiulpikais, plautininku. Pastarasis pavadinimas ypač taiklus, nes plautė, pasak liaudies medikų, draugiška mūsų plaučiams. Net sakoma: tie, kurie geria plautės arbatą, neserga nei plaučių, nei viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Jeigu ir taip būtų, būtina gydantis plautės arbata su medikais pasitarti. Tačiau plautė, matyt, tikrai turi gydomųjų galių mūsų kvėpavimo organams, nes šio augalo lotyniškas pavadinimas pulmonaria officinalis kildinamas iš žodžio pulmo, o tai lietuviškai reiškia – plautis. Ir kituose pasaulio kraštuose augalo pavadinimas siejamas su šio augalo savybėmis, gebančiomis padėti plaučiams.
Botanika
Lietuvoje vaistinė plautė auga savaime, auginama ir darželiuose. Vaistinė plautė – agurklinių šeimos daugiametis augalas.Augalo aukštis 25-30 cm. Stiebas stačias, apaugęs plaukeliais. Lapai – pražanginiai, lygiais kraštais. Stiebo viršuje lapai bekočiai, o pamatiniai – kotuoti su baltomis dėmėmis. Žiedai susitelkę stiebų viršunėse – rožiniai, mėlyni, violetiniai. Šakniastiebis storas su pridėtinėmis šaknimis. Žydi balandį-gegužę. Vaisius – riešutėliai.
Vaistams
Vaistine žaliava – augalo antžeminė dalis. Pjaunama prieš žiedams skleidžiantis. Išdžiūvusi žolė turi būti tamsiai žalia.
Tvirtinama, kad plaučių žolėje yra medžiagų, įeinančių į kraujo sudėtį – mangano, geležies, vario. Plautės turi jodo, vanadžio, titano, sidabro, nikelio, stroncio. Yra karoteno, vitamino C, rauginių medžiagų, gleivių, silicio rūgšties ir kitų naudingų medžiagų.
Plautės arbata naudojama užkimimui, kosuliui, plaučių ligoms gydyti. Plaučių arbata plaunamos pūliuojančios žaizdos. Lapų kompresai dedami ant šunvočių.
Tvirtinama, kad plaučių preparatai gali būti naudojami net gydant kai kurias kraujo ligas, prostatos išvešėjimą… Plautės papildo jodo ir kalio trūkumą organizme, tad jau naudingos sergant skydliaukės ligomis. Aišku, pasitarus su medikais. Perspėjama, kad ilgai vartojant plaučių preparatus gali atsirasti alergija, niežulys. Nepatariama su plaute draugauti tiems, kurie turi aukštą kraujospūdį.
Maistui
Tačiau be medikų patarimo ar pritarimo šviežių jaunų plaučių lapų galima įmaišyti į salotas bei sriubas. Plautėmis galima pagardinti maltą mėsą, skirtą pyragėlių ar virtinių įdarams.
Kaip auginti
Plautės nėra lepūs augalai. Tačiau plautės mieliau auga pusiau pavėsyje ar net nuolatiniam pavėsyje, nes nemėgsta tiesioginių saulės spindulių ir karštų orų. Būtent pavėsyje plaučių lapų piešinys būna ypač ryškus, o žiedų atspalviai sodriausi.
Plautės mėgsta drėgmę, todėl joms patinka mulčas. Ištvermingos šalčiams. Jeigu vieta plautėms patinka, jos be persodinimo gerai jaučiasi 5-6 metus. Plautes geriausia sodinti grupėmis po lapuočiais medžiais ir krūmais. Plautėms patinka raktažolių, eleborų, melsvių, žiemių kaimynystė. Gražiai plautės atrodo greta astilbių, paparčių. Tikrai draugiškas augalas. Geriausia plautes dauginti kero dalimis vasaros pabaigoje arba rudenį.
Parengė Feliksas GRUNSKIS