Nau­sė­džiuo­se – res­pub­li­ki­nis mo­te­rų šo­kių fes­ti­va­lis

Ko­vo 8–osios ap­niu­kęs ry­to dan­gus ne­ža­dė­jo nie­ko ge­ro. Ir jei ne kai­mo vy­rai, ne­ši­ni gė­lė­mis, tur­būt, nė ne­pa­gal­vo­tum, kad ši die­na ypa­tin­ga. Ta­čiau, kai prie Nau­sė­džių kai­mo kul­tū­ros na­mų, tar­si sau­lės šauk­liai iš­si­ri­kia­vo ke­li „gel­to­nie­ji“ au­to­bu­siu­kai, ku­riuos dar at­ly­dė­jo ir ne­men­kas bū­rys au­to­mo­bi­lių, vi­siems ta­po aiš­ku, kad ši die­na tik­rai ne­bus to­kia pa­pras­ta, kaip pil­kas, dar kiek mur­zi­no, pa­va­sa­rio dan­gus.

Ir iš­ties, Nau­sė­džių kai­me ko­vo 8–oji bu­vo ypa­tin­ga, čia vy­ko pir­ma­sis res­pub­li­ki­nis mo­te­rų šo­kių fes­ti­va­lis „Jo­ri­li­ja“, ku­ria­me da­ly­va­vo sep­ty­ni ko­lek­ty­vai iš įvai­riau­sių Lie­tu­vos kraš­tų: Pas­va­lio, Su­ba­čiaus, Jo­niš­kė­lio, Ro­kiš­kio, Bir­žų, net Vil­ka­viš­kio ra­jo­no.

Su­si­rin­ku­sius į ren­gi­nį, pa­si­ti­ko gai­via ža­lu­ma pa­si­puo­šu­si fes­ti­va­lio fo­to­sie­ne­lė. Kas ei­da­mas pro ša­lį stab­te­lė­jo nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti, kas ki­tus fo­tog­ra­fa­vo, o kas apie fes­ti­va­lio pa­va­di­ni­mą dis­ku­ta­vo. Dau­ge­liui bu­vo la­bai smal­su, ką reiš­kia toks ga­na neįp­ras­tas ren­gi­nio pa­va­di­ni­mas. Idė­ja fes­ti­va­lį pa­va­din­ti bū­tent taip, ki­lo pri­si­mi­nus lie­tu­vių liau­dies dei­vės Jo­ri­lės var­dą. Jo­ri­lė – pa­va­sa­rio, griaus­ti­nio ir ža­lu­mos, pa­bu­di­mo, der­liaus dei­vė. Is­to­riš­kai jos gar­bei bu­vo šven­čia­ma Jo­rės šven­tė, ta­čiau po Lie­tu­vos krikš­to, ši šven­tė pa­keis­ta la­biau krikš­čio­niš­ka ir mums la­biau pa­žįs­ta­ma Jur­gi­nių šven­te, pa­va­din­ta šven­to Jur­gio gar­bei. Šiuo me­tu vyks­tant lie­tu­vių liau­dies kul­tū­ros re­ne­san­sui ir pa­go­nių ri­tua­lams vėl at­gims­tant, ren­gi­nio su­ma­ny­to­ja Iri­na Ša­ku­ro nu­spren­dė grįž­ti prie se­no­sios kul­tū­ros iš­ta­kų ir suor­ga­ni­za­vo fes­ti­va­lį šiai pri­mirš­tai dei­vei at­min­ti.

Fes­ti­va­lio die­na taip pat bu­vo pa­si­rink­ta neat­si­tik­ti­nai. Ko­vo 8–oji – tarp­tau­ti­nė mo­te­rų so­li­da­ru­mo die­na. Tai die­na, kai ap­lin­kui ne­stin­ga įvai­riau­sių spal­vų žie­dų ir mo­te­rų šyp­se­nų.

Gė­lių žie­dai, mo­te­rys, pa­va­sa­ris ir aist­ra šo­kiui – štai Jums ir mo­te­rų šo­kių fes­ti­va­lis „Jo­ri­li­ja“.

Juk ar ga­li bū­ti kas nors ža­viau nei pa­va­sa­ris, me­lo­din­gi mu­zi­kos gar­sai ir bū­rys gra­žių mo­te­rų?

Fes­ti­va­lį ati­da­rė ir su­si­rin­ku­sius sve­čius pa­svei­ki­no Nau­sė­džių kai­mo kul­tū­ros na­mų mo­te­rų šo­kių ko­lek­ty­vas „Lie­pa“ (va­do­vė Iri­na Ša­ku­ro), pa­do­va­no­jęs du šo­kius: „Ke­pu­ri­nė“ ir „Muš­to­ki­nė“. Ren­gi­nio ve­dė­jai – Bir­žų „Sau­lės“ gim­na­zi­jos mo­ki­niai – Ive­ta Ša­ku­ro ir Sal­vi­jus Lans­ber­gas, pri­sta­tė iš Su­ba­čiaus at­vy­ku­sį ko­lek­ty­vą „Ar­ni­ka“, jų va­do­vę Ri­mą Pa­liu­lie­nę.

Ko­lek­ty­vas da­ly­vau­ja ne tik res­pub­li­ki­niuo­se, bet ir tarp­tau­ti­niuo­se kon­kur­suo­se. Ža­vi tai, kad šo­kis šias mo­te­ris pa­ky­lė­ja virš kas­die­ny­bės ir mo­ko į gy­ve­ni­mą žvelg­ti op­ti­mis­tiš­kiau. Ko­lek­ty­vas „Ar­ni­ka“ pa­do­va­no­jo lė­tą val­są, cha­riz­ma­tiš­ką­jį tan­go bei žais­min­gą ir la­bai nuo­tai­kin­gą šo­kį – ba­čia­tą.

Pas­va­lio kul­tū­ros cent­ro Jo­niš­kė­lio sky­riaus mo­te­rų šo­kių ko­lek­ty­vas „Smil­ga“ šo­ko šo­kius: „Mi­lord“, tan­go „Du smui­kai“ ir Lo­ty­nų Ame­ri­kos dva­sia al­suo­jan­tį tan­go. Šis ko­lek­ty­vas gy­vuo­ja jau pen­ke­rius me­tus, jam va­do­vau­ja Li­na Bžes­kie­nė. Pa­sak pa­čių šo­kė­jų, jos ener­gin­gos, links­mos ir tuo no­ri pa­si­da­lin­ti su žiū­ro­vais.

Žiū­ro­vus pra­links­mi­no ir sa­vo pri­si­sta­ty­mu suint­ri­ga­vo Aud­ros Stre­kie­nės va­do­vau­ja­mas ko­lek­ty­vas iš Pas­va­lio kul­tū­ros cent­ro Di­liaus­kų sky­riaus – „Klum­pė“. Ko­lek­ty­vas pa­ren­gė sa­vo pri­si­sta­ty­mą gy­va, tar­miš­ka šnek­ta, o kad dar ori­gi­na­liau at­ro­dy­tų, žo­džius net suei­lia­vo. Apie šių mo­te­rų kū­ry­bin­gu­mą ne­ga­li dve­jo­ti, vi­sus su­ža­vė­jo ne tik pri­si­sta­ty­mas, bet ir la­bai nuo­tai­kin­gi šo­kiai „Pet­ro po­lka“ ir „Sū­ris“.

Iš Ro­kiš­kio at­vy­ko is­to­ri­nio šo­kio ko­lek­ty­vas „Sal­ta­re la La­van­da“. Ko­lek­ty­vo va­do­vė – Kris­tia­na Ke­mund­ry­tė. Šis ko­lek­ty­vas šo­ka vė­ly­vų­jų Vi­du­ram­žių lai­ko­tar­pio (15–16 a.) ama­ti­nin­kų bei di­di­kų šo­kius. Tai pran­cū­zų, ita­lų va­di­na­mie­ji „Bran­liai“ – ama­ti­nin­kų šo­kiai.

Įdo­mu tai, kad ko­lek­ty­vas bu­vo pa­kvies­tas pa­si­ro­dy­ti kar­tu su Ro­kiš­kio liau­dies teat­ru nau­jau­sia­me re­ži­sie­riaus E. Daug­no­ro spek­tak­ly­je „Gluos­niai vė­jy­je“. Nau­sė­die­čiams bei ren­gi­nio sve­čiams šis ko­lek­ty­vas pa­do­va­no­jo ke­lis už­bu­rian­čius šo­kius: vi­du­ram­žių šo­kį „Stu­dio dan­za“, „Pe­tit Vriens“, „Shia­ra­zu­la Ma­ra­zu­la“ bei „Bran­le des che­vaux“. Ir nors fes­ti­va­lio ve­dė­jai la­bai sten­gė­si iš­šif­ruo­ti šio uni­ka­laus ko­lek­ty­vo pa­va­di­ni­mo reikš­mę, paaiš­kė­jo, jog Sal­ta­re – iš lo­ty­nų kal­bos iš­ver­tus – šo­kis, o le Le­van­da – le­van­da. Tai­gi, Sal­ta­re la Le­van­da – le­van­dų šo­kis.

Fes­ti­va­ly­je eg­zo­ti­kos ir spal­vų įne­šė Bir­žų ra­jo­no Ra­mon­ga­lių sky­riaus ko­lek­ty­vas „Šo­ko­la­das“ (va­do­vė – Da­lia Balt­ru­šai­tie­nė), ku­ris sa­vo šo­kiais „Ban­gir ban­gir“ ir zum­ba „Si­ma­rik Tar­kan kiss kiss“ ne vie­nam žiū­ro­vui „pa­sal­di­no“ die­ną. O su­šo­ku­sios ly­riš­ką­jį val­są tur­būt kiek­vie­nam su­vir­pi­no šir­dį, pri­ver­tė bent trum­pam grįž­ti ir pa­klai­džio­ti po pri­si­mi­ni­mų la­bi­rin­tus.

Ky­bar­tų kul­tū­ros cent­ro šo­kių ko­lek­ty­vas „Kat­pė­dė­lės“ – iš to­liau­siai at­vy­kę sve­čiai. Šis ko­lek­ty­vas gy­vuo­ja jau 15 me­tų. Di­džią­ją da­lį re­per­tua­ro su­da­ro va­do­vės I. Šo­no­kie­nės su­kur­ti šo­kiai ir kos­tiu­mai. Ko­lek­ty­vo la­biau­siai mėgs­ta­ma lie­tu­viš­ka mo­der­ni­zuo­ta folk­lo­ri­nė mu­zi­ka bei ki­tų tau­tų šo­kiai. „Kat­pė­dė­lės“ – tai kū­ry­bi­nė la­bo­ra­to­ri­ja, ku­rio­je iš­ban­do­mi įvai­rių šo­kių žings­ne­liai. Kaip tai pa­si­se­ka, vi­sa­da pa­ro­do žiū­ro­vų reak­ci­ja. Šis ko­lek­ty­vas jau nuo pat pir­mų fes­ti­va­lio mi­nu­čių suint­ri­ga­vo neįp­ras­tais sce­ni­niais kos­tiu­mais, o su­skam­bus pir­mie­siems mu­zi­kos akor­dams, už­bū­rė ir įtrau­kė į ne­pap­ras­tą is­to­ri­ją, pa­sa­ko­ja­ma su­dė­tin­giau­sių šo­kio žings­ne­lių. Šo­kė­jos žiū­ro­vams pa­do­va­no­jo tris uni­ka­lius šo­kius – „Tre­pu­tė“, „Ro­ma­le“ ir nuo­sta­bų bei la­bai teat­ra­liš­kai at­lik­tą Jur­gos šo­kį, pa­gal gar­sio­jo miu­zik­lo „Vel­nio nuo­ta­ka“ Jur­gos ari­ją.

Res­pub­li­ki­nį mo­te­rų šo­kių fes­ti­va­lį „Jo­ri­li­ja“ už­bai­gė fes­ti­va­lio šei­mi­nin­kės – Nau­sė­džių kai­mo kul­tū­ros na­mų mo­te­rų šo­kių ko­lek­ty­vas „Lie­pa“. Tran­ki „Ha­ke­rių po­lka“, lyg ne­ti­kė­tas pa­va­sa­rio griaus­ti­nis, su­si­lau­kė tik­ros plo­ji­mų aud­ros. Džiu­gu, kad ren­gi­nys ne­prail­go ne tik da­ly­viams, bet ir žiū­ro­vams, ku­rie iki pa­sku­ti­nių­jų mu­zi­kos akor­dų gau­siais plo­ji­mais pa­lai­kė šo­kė­jas. Gra­žių žo­džių fes­ti­va­lio da­ly­vėms, o ypač jo or­ga­ni­za­to­rei Iri­nai Ša­ku­ro, ne­gai­lė­jo bei sim­bo­li­nes pa­dė­kas ir do­va­nė­les ko­lek­ty­vams įtei­kė Bir­žų kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rius Ro­mas Le­se­vi­čius. Fes­ti­va­lio idė­ja pa­ti­ko ir sve­čiams. Vi­si lin­kė­jo, kad šis ren­gi­nys tap­tų gra­žia pa­va­sa­ri­ne tra­di­ci­ja. Bir­žų ra­jo­no Ra­mon­ga­lių sky­riaus šo­kių ko­lek­ty­vo „Šo­ko­la­das“ va­do­vė Da­lia Balt­ru­šai­tie­nė pa­si­džiau­gė, kad Nau­sė­džių kai­me gi­mė dar vie­nas pui­kus ren­gi­nys, ska­ti­nan­tis kiek­vie­no iš mū­sų mei­lę šo­kiui. Ga­li­ma pa­si­džiaug­ti, jog ir ne­si­ta­rus, vi­siems ta­po aiš­ku, kad mo­te­rų šo­kių fes­ti­va­lis „Jo­ri­li­ja“ pri­va­lo ki­tą­met vėl įvyk­ti.

Sėk­min­gai įvy­kęs fes­ti­va­lis, kaip ta pir­mo­ji kregž­dė, įkvė­pė mums, Nau­sė­džių kai­mo „lie­poms“, ryž­to sva­jo­ti ir, kad ir ko­kios tos sva­jos di­de­lės, kant­riai jų siek­ti. Mes – mo­te­rys, o juk kiek­vie­no­je iš mū­sų sly­pi da­le­lė tos pir­mykš­tės dei­vės Jo­ri­lės jė­gos.

Tą va­ka­rą Nau­sė­džių kai­mo kul­tū­ros na­mų lan­guo­se dar il­gai ne­ge­so švie­sos, ne­ti­lo kal­bos.