„Aušros“ mokyklos skautai gimtadienio renginyje

1907 me­tais ang­lų lor­das Ro­bert Ba­den-Po­well, ge­ne­ro­las ka­ria­vęs Af­ri­ko­je, pir­mą sy­kį su­bū­rė skau­tus ber­niu­kus. Ši da­ta lai­ko­ma skau­ti­jos pra­džia, o jos įkū­rė­ju ir tė­vu lai­ko­mas Ro­bert Ba­den-Po­well. Ko­dėl tė­vu? Vi­si skau­tai sa­ve lai­ko bro­liais ir se­sė­mis ir yra mo­ko­mi ne tik kaip dar­niai su­gy­ven­ti su gam­ta, mo­ky­tis iš jos, bū­ti do­rais ir pi­lie­tiš­kais, bet my­lė­ti ir gerb­ti žmo­nes lyg tai bū­tų bro­liai ir se­sės, vie­na šei­ma.

Kuo svar­bi va­sa­rio 22 die­na skau­tams? Kaip tik šią die­ną, prieš 163 me­tus, gi­mė bu­si­mas skau­ti­jos įkū­rė­jas. Šią die­ną šven­čia vi­so pa­sau­lio skau­tai. „Auš­ros” pa­grin­di­nės mo­kyk­los jau­nie­ji skau­tai taip pat pri­si­jun­gė prie šio reikš­min­go skau­ti­jai ren­gi­nio. Bu­vo­me pa­kvies­ti į dvie­jų die­nų sto­vyk­lą prie Pa­ne­vė­žio, ku­rį vy­ko Ža­lio­jo­je gi­rio­je.

At­vy­ku­sius mus pa­si­ti­ko ka­ri­nių pa­la­pi­nių mies­te­lis ir gau­sus bū­rys skau­tų ne tik iš Pa­ne­vė­žio re­gio­no, bet ir iš Vil­niaus bei Kau­no. Vy­res­ni skau­tai bu­vo pa­si­puo­šę uni­for­ma bei įvai­riau­sia at­ri­bu­ti­ka. Pir­miau­siai vy­ko ri­kiuo­tė bei ra­por­tai. Bir­žų skau­tus ve­dė bei ra­por­ta­vo skau­tė Smil­tė, ji jau yra da­vu­si įža­dus ir su už­duo­ti­mi su­si­tvar­kė pui­kiai. Pa­ger­bę vė­lia­vą, iš­si­skirs­tė­me į įvai­riau­sius ren­gi­nius: kas ga­mi­no gim­ta­die­nio tor­tą, kas da­rė kau­kes, klau­sė­si apie mi­si­ją Si­bi­re, vy­res­ni skau­tai da­ly­va­vo at­vy­ku­sių ka­rių pa­skai­to­se ir mo­kė­si šau­dy­ti. Va­ka­re mū­sų skau­tų lau­kė staig­me­na: Or­ne­la ir Ma­tas bu­vo pa­kvies­ti duo­ti vil­kiu­kų įža­dų, o pa­žen­gę skau­tai į sa­vo bū­rį priė­mė Žy­gi­man­tę, ji da­vė įža­dus kaip pa­žen­gu­si skau­tė. Sma­gu, nes da­bar Bir­žų skau­tų gre­tos pa­si­pil­dė dar tri­mis na­riais, ku­rie da­vė įža­dus ir vi­sam gy­ve­ni­mui ta­po skau­ti­jos da­li­mi. Ti­ki­me, kad „Auš­ros“ mo­kyk­los skau­tai ir to­liau su­lauks nau­jų, įža­dus da­vu­sių ir kak­la­raiš­čius ry­šin­čių bro­lių ir se­sių.

Ka­ri­nių pa­la­pi­nių mies­te­lis mus ir pri­glau­dė nak­ties mie­gui. Vy­res­nie­siems te­ko pa­si­rū­pin­ti, kad pa­la­pi­nė­se nuo­la­tos bū­tų pri­žiū­ri­ma kros­ne­lė, pa­lai­kan­ti ši­lu­mą ir su­tei­kian­ti jau­ku­mo.

Ry­tą mus pa­si­ti­ko mankš­ta, prau­si­ma­sis prie šal­ti­nė­lio ir vy­res­nių­jų skau­tų pa­ruoš­ti pus­ry­čiai. Po to pa­žai­dė­me, su­val­gė­me vil­kiu­kų pa­ruoš­tą gim­ta­die­nio tor­tą, žy­gia­vo­me ri­kiuo­tė­je. Po ra­por­tų pa­ger­bė­me nu­leis­tą Pa­ne­vė­žio re­gio­no skau­tų vė­lia­vą, at­si­svei­ki­no­me ir iš­vy­ko­me na­mo. Bet mes grį­ši­me į skau­tų sto­vyk­las bei ren­gi­nius ir mo­kysi­mės bū­ti pi­lie­tiš­kais, my­lė­tį gam­tą ir sa­vo ar­ti­mą, pri­si­min­si­me tuos, ku­rie ati­da­vė sa­ve už tai kad mes tęs­tu­me jų pra­dė­tus dar­bus. Tad lauk­si­me nau­jų, skau­tiš­kų iš­vy­kų bei sto­vyk­lų.