Me­džiai: ka­da kirs­ti, o ka­da – sau­go­ti

"Bir­žie­čių žo­dis" su­lau­kė ra­jo­no gy­ven­to­jų klau­si­mų dėl me­džių kir­ti­mo: ka­da, kur juos ga­li­ma kirs­ti be lei­di­mo, ar me­džiai, ku­rie nu­ker­ta­mi Bir­žų mies­te at­lie­kant gat­vių re­konst­ruk­ci­jos dar­bus, yra at­so­di­na­mi, ar ker­ta­mi iš tie­sų tie me­džiai, ku­riuos kirs­ti bū­ti­na ir t. t. Į "Bir­žie­čių žo­džio" skai­ty­to­jų klau­si­mus at­sa­kė Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Jus­ti­na Mi­ci­ke­vi­čie­nė.

Ka­da rei­kia kreip­tis į Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją dėl me­džių ar krū­mų kir­ti­mo, ge­nė­ji­mo dar­bų?

Pir­miau­siai, no­rė­čiau pri­min­ti, kad kiek­vie­nas sa­vo nuo­žiū­ra ga­li kirs­ti ir ge­nė­ti vi­sus nuo­sa­va­me skly­pe au­gan­čius vais­me­džius, vaisk­rū­mius ir ne­sau­go­ti­nus me­džius. Į Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­rių dėl žel­di­nių rei­kia kreip­tis tuo­met, kai me­džiai ar krū­mai yra sau­go­ti­ni. Nus­ta­tant, ar žel­di­niai, au­gan­tys ne miš­kų ūkio pa­skir­ties že­mė­je, yra sau­go­ti­ni, rei­kia va­do­vau­tis kri­te­ri­jais, pa­tvir­tin­tais Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2008 m. ko­vo 12 d. nu­ta­ri­mu Nr. 206 „Dėl kri­te­ri­jų, pa­gal ku­riuos me­džiai ir krū­mai, au­gan­tys ne miš­kų ūkio pa­skir­ties že­mė­je, pri­ski­ria­mi sau­go­ti­niems, pa­tvir­ti­ni­mo ir me­džių ir krū­mų pri­sky­ri­mo sau­go­ti­niems“.

Me­džiai ir krū­mai nė­ra sau­go­ti­ni, jei jie yra nu­džiū­vę, sti­chi­nių ne­lai­mių, gais­rų ar ava­ri­jų me­tu iš­vers­ti, nu­lauž­ti, ap­de­gę, žvė­rių su­ža­lo­ti. Me­džiai ir krū­mai taip pat nė­ra sau­go­ti­ni, jei­gu tai in­va­zi­nė rū­šis, to­kia kaip uo­sia­la­pis kle­vas, bal­ta­žie­dė ro­bi­ni­ja, vė­ly­vo­ji ie­va, var­pi­nė med­lie­va, ar­ba jei­gu šie žel­di­niai au­ga ant pa­sta­tų sto­gų, pa­ma­tų ar ki­tų sta­ti­nio da­lių. Ne­sau­go­ti­niems žel­di­niams lei­di­mo kirs­ti, ge­nė­ti ar ki­taip pa­ša­lin­ti ne­rei­kia.

Lau­kuo­se au­gan­čius me­džius ga­li­te kirs­ti be lei­di­mo, jei­gu jie au­ga ant įra­šy­tų į me­lio­ruo­tos že­mės ir me­lio­ra­ci­jos sta­ti­nių ap­skai­tą: slenks­čių, greit­vie­čių, van­dens pra­lai­dų, dre­na­žo rink­tu­vų ir sau­sin­tu­vų, siurb­li­nių, tven­ki­nių, že­mės už­tvan­kų, py­li­mų, drė­ki­ni­mo vamz­dy­nų, šu­li­nių, van­dens nu­leis­tu­vų, siurb­li­nių ir 15 m at­stu­mu nuo jų pa­kraš­čio, grio­viuo­se ir jų šlai­tuo­se (iš­sky­rus su­re­gu­liuo­tas upių va­gas), grio­vio prie­žiū­ros juos­to­je. Jei­gu ka­pi­nės nė­ra kul­tū­ros pa­vel­do te­ri­to­ri­ja, ka­pa­vie­tė­je (ne vi­so­se ka­pi­nė­se) au­gan­čius me­džius kirs­ti ga­li­ma tai su­de­ri­nus su ka­pi­nių prie­žiū­rą vyk­dan­čiais su­bjek­tais (se­niū­ni­jo­mis).

Sau­go­ti­nų me­džių ir krū­mų kir­ti­mo, per­so­di­ni­mo ar ki­to­kio pa­ša­li­ni­mo, ge­nė­ji­mo dar­bai ga­li bū­ti vyk­do­mi tik tu­rint Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus iš­duo­tą lei­di­mą sau­go­ti­nų me­džių ir krū­mų kir­ti­mo, per­so­di­ni­mo ar ki­to­kio pa­ša­li­ni­mo, ge­nė­ji­mo dar­bams. No­rint gau­ti lei­di­mą, žel­dy­nų ir žel­di­nių sa­vi­nin­kas ar val­dy­to­jas (įskai­tant ir se­niū­ni­jas), ki­tas fi­zi­nis ar ju­ri­di­nis as­muo, pa­tei­kia Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riui nu­sta­ty­tos for­mos pra­šy­mą.

Per ko­kį lai­ką iš­duo­da­mas lei­di­mas sau­go­ti­niems žel­di­niams kirs­ti, ge­nė­ti?

Lei­di­mas iš­duo­da­mas per 30 die­nų nuo pra­šy­mo ga­vi­mo die­nos ir ga­lio­ja vie­ne­rius me­tus nuo iš­da­vi­mo die­nos su ga­li­my­be pra­tęs­ti 1 me­tus. Lei­di­mas iš­duo­tas žel­di­niams ge­nė­ti ga­lio­ja vie­nam ge­nė­ji­mui at­lik­ti. Vien­kar­ti­nis lei­di­mas ge­nė­ji­mui at­lik­ti, be ga­lio­ji­mo ter­mi­no, bei ga­li­my­bės pra­si­tęs­ti lei­di­mą kir­ti­mui at­lik­ti dar 1 me­tams yra nau­ji da­ly­kai, ko anks­čiau ne­bu­vo. Nag­ri­nė­jant pra­šy­mą, spe­cia­lis­tas vyks­ta į vie­tą, ap­žiū­ri ir įver­ti­na žel­di­nius. Jei ap­žiū­rė­ti žel­di­niai ge­ros ar pa­ten­ki­na­mos būk­lės, pra­šy­mas per­duo­da­mas nag­ri­nė­ti Bir­žų ra­jo­no žel­dy­nų ir žel­di­nių ap­sau­gos ir prie­žiū­ros ko­mi­si­jai. Ga­vus jos iš­va­dą, iš­duo­da­mas lei­di­mas kirs­ti, ge­nė­ti sau­go­ti­nus me­džius ir krū­mus ar­ba pa­tei­kia­mas mo­ty­vuo­tas at­si­sa­ky­mas iš­duo­ti lei­di­mą.

Nuo ka­da įsi­ga­lio­ja Sau­go­ti­nų me­džių ir krū­mų kir­ti­mo, per­so­di­ni­mo ar ki­to­kio pa­ša­li­ni­mo at­ve­jų, šių dar­bų vyk­dy­mo ir lei­di­mų šiems dar­bams iš­da­vi­mo, me­džių ir krū­mų ver­tės at­ly­gi­ni­mo tvar­kos ap­ra­šas?

2020 m. sau­sio 8 d. kei­tė­si Sau­go­ti­nų me­džių ir krū­mų kir­ti­mo, per­so­di­ni­mo ar ki­to­kio pa­ša­li­ni­mo at­ve­jų, šių dar­bų vyk­dy­mo ir lei­di­mų šiems dar­bams iš­da­vi­mo, me­džių ir krū­mų ver­tės at­ly­gi­ni­mo tvar­kos ap­ra­šas, pa­tvir­tin­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ap­lin­kos mi­nist­ro 2008 m. sau­sio 31 d. įsa­ky­mas Nr. D1-87 „Dėl Sau­go­ti­nų me­džių ir krū­mų kir­ti­mo, per­so­di­ni­mo ar ki­to­kio pa­ša­li­ni­mo at­ve­jų, šių dar­bų vyk­dy­mo ir lei­di­mų šiems dar­bams iš­da­vi­mo, me­džių ir krū­mų ver­tės at­ly­gi­ni­mo tvar­kos ap­ra­šo pa­tvir­ti­ni­mo“.

Ko­kie es­mi­niai pa­si­kei­ti­mai nu­ma­ty­ti ja­me?

Pag­rin­di­nis pa­si­kei­ti­mas, ku­rį la­biau­siai no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, yra tai, kad jau drau­džia­ma me­džius kirs­ti ir ge­nė­ti in­ten­sy­viau­siu lau­ki­nių paukš­čių vei­si­mo­si lai­ko­tar­piu, nuo ko­vo 15 d. iki rugp­jū­čio 1 d., iš­sky­rus at­ve­jus, kai me­džiai ke­lia grės­mę žmo­nių gy­vy­bei, svei­ka­tai, tur­tui, sau­giam eis­mui, sau­giam elekt­ros ener­gi­jos, ši­lu­mos, du­jų, naf­tos pro­duk­tų tie­ki­mo at­nau­ji­ni­mui ar­ba pa­tei­kia­ma eks­per­to, bai­gu­sio bio­lo­gi­jos kryp­ties stu­di­jas ir įgi­ju­sio kom­pe­ten­ci­jų or­ni­to­lo­gi­jos sri­ty­je, pa­žy­ma, kad ker­ta­ma­me ir (ar) ge­ni­ma­me me­dy­je ir gre­ta au­gan­čiuo­se me­džiuo­se nė­ra be­si­vei­sian­čių lau­ki­nių paukš­čių. Drau­di­mas ge­nė­ti ne­tai­ko­mas, jei­gu ge­ni­mos ne di­des­nės kaip 5 cm skers­mens (pjū­vio vie­to­je) ša­kos.

Taip pat, vie­nas iš pa­grin­di­nių pa­si­kei­ti­mų bū­tų tai, kad yra nu­ma­ty­ti konk­re­tūs at­ve­jai, ka­da dėl sau­go­ti­nų me­džių ir krū­mų pa­ša­li­ni­mo bū­ti­ny­bės pri­va­lo­ma gau­ti Bir­žų ra­jo­no žel­dy­nų ir žel­di­nių prie­žiū­ros ir ap­sau­gos ko­mi­si­jos iš­va­dą.

Kiek per me­tus su­lau­kia­te pra­šy­mų kirs­ti ir ge­nė­ti me­džius? Kiek jų pa­ten­ki­na­te, o kiek – at­me­ta­te?

Per 2019 me­tus bu­vo gau­ti 253 pra­šy­mai, sau­go­ti­nų me­džių ir krū­mų kir­ti­mo ar ki­to­kio pa­ša­li­ni­mo at­ve­jų, ge­nė­ji­mo dar­bams at­lik­ti. Per 2019 me­tus bu­vo iš­duo­ti 224 lei­di­mai sau­go­ti­nų žel­di­nių kir­ti­mo ir ge­nė­ji­mo dar­bams at­lik­ti.

Ar žmo­nės pa­grįs­tai pik­ti­na­si, kad me­džiai ker­ta­mi re­konst­ruo­jant gat­ves, Ast­ra­vo par­ke, A. Dau­gu­vie­čio par­ke? Ar jų vie­to­je at­so­di­na­mi jau­ni me­džių so­di­nu­kai?

Žmo­nės daž­nai krei­pia­si dėl ker­ta­mų me­džių ar­ba pra­ne­ša apie jų kir­ti­mą. Kaip ro­do pra­kti­ka, daž­niau­siai pik­tin­tis gy­ven­to­jai pra­de­da ta­da, kai me­džiai jau ker­ta­mi įgy­ven­di­nant pro­jek­tus (pvz., Ast­ra­vo par­ko su­tvar­ky­mo pro­jek­tas, A. Dau­gu­vie­čio par­ko kraš­to­vaiz­džio for­ma­vi­mo ir eko­lo­gi­nės būk­lės ge­ri­ni­mo pro­jek­tas, Su­si­sie­ki­mo ko­mu­ni­ka­ci­jų (gat­vių) Bir­žų m., D. Poš­kos g., J. Šim­kaus g. ir P. Ja­ku­bė­no g. re­konst­ra­vi­mo pro­jek­tas ir pan.). Ta­čiau iki pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mų gy­ven­to­jai yra kvie­čia­mi juos ap­tar­ti, in­for­muo­ja­mi apie bū­si­mus dar­bus, suin­te­re­suo­ti gy­ven­to­jai, aso­cia­ci­jos, vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos yra kvie­čia­mos bend­ra­dar­biau­ti, pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. Ru­de­nį, pa­vyz­džiui, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se bu­vo ki­lęs su­ju­di­mas dėl ker­ta­mų me­džių Ast­ra­vo par­ke. Ta­čiau, iš­sky­rus ko­men­ta­rus „Fa­ce­boo­ke“, mums nie­kas ne­skam­bi­no, skun­dų ne­sa­me ga­vę. Net­gi at­virkš­čiai – su­lau­kė­me ne­ma­žai pa­gy­ri­mų, kad iš­kir­tus se­nus me­džius at­si­vė­rė vaiz­das į gra­fų Tiš­ke­vi­čių rū­mus. Ast­ra­vo dva­ro so­dy­bos par­kas yra na­cio­na­li­nio lyg­mens kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas, to­dėl tu­ri bū­ti tvar­ko­mas iš­sau­gant esa­mas ir at­ku­riant pa­žeis­tas ver­tin­gą­sias par­ko sa­vy­bes, sie­kiant iš­sau­go­ti ob­jek­to au­ten­tiš­ku­mą, grą­ži­nant pir­mi­nę par­ko iš­raiš­ką ir for­mą. Bū­tent šia­me par­ke, at­ku­riant jo au­ten­tiš­ku­mą, bu­vo iš­ker­ta­mi se­ni me­džiai ir bus at­so­di­na­ma, for­muo­jant par­ko pir­mi­nę iš­raiš­ką ir for­mą, apie 60 vnt. me­džių, apie 2000 vnt. įvai­rių krū­mų bei at­ku­ria­mi gė­ly­nų par­te­rai.

Kal­bant apie A. Dau­gu­vie­čio par­ko su­tvar­ky­mą rei­kia pa­sa­ky­ti, kad tai di­džiau­sias, su­dė­tin­gos kon­fi­gū­ra­ci­jos Sa­vi­val­dy­bės par­kas, ku­ris pra­dė­tas so­din­ti 1969 m. Bir­žų mies­to pie­ti­nė­je da­ly­je, te­ri­to­ri­jo­je prie sta­to­mos li­go­ni­nės, vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo An­ta­no Dau­gu­vie­čio ini­cia­ty­va 30 ha plo­te ke­le­tą me­tų žel­din­tos eg­lės ir pu­šys. Par­ko te­ri­to­ri­ja pa­laips­niui plė­tė­si. Ka­dan­gi par­kas veis­tas en­tu­zias­tų ini­cia­ty­va, ne­bu­vo pa­reng­tas spe­cia­lus par­ko pro­jek­tas, me­džiai so­din­ti tie­siog ei­lė­mis, tan­kiai, be­veik ne­for­muo­jant erd­vių. Pro­jek­to tiks­las – už­tik­rin­ti kryp­tin­gą ir dar­nų par­ko, kraš­to­vaiz­džio for­ma­vi­mą, eko­lo­gi­nės būk­lės ge­ri­ni­mą ir vi­zua­li­nio es­te­ti­nio po­ten­cia­lo di­di­ni­mą. Tai­gi ja­me taip pat bu­vo nu­ma­ty­ti kir­ti­mui me­džiai ir krū­mai, sie­kiant pa­ge­rint jo es­te­ti­nę ir eko­lo­gi­nę būk­lę. Tuo pa­čiu šia­me par­ke bus so­di­na­mi 165 vnt. me­džių ir apie 600 vnt. įvai­rių krū­mų. At­so­di­nant me­džius ir krū­mus, sie­kia­ma iš­lai­ky­ti miš­ko par­ko struk­tū­rą.

Be­je, jei jau kal­ba­ma apie pa­čia­me mies­te au­gan­čius me­džius, ver­ta pa­mi­nė­ti, kad di­džio­ji jų da­lis bu­vo so­di­na­ma iš kar­to po ka­ro. So­di­na­mos bu­vo lie­pos, ku­rios grei­tai au­ga, bet, de­ja, nė­ra il­gaam­žės, o aug­da­mos ne­pa­lan­kioj ter­pėj, mies­te, jos dar grei­čiau sens­ta. Dau­gu­ma ker­ta­mų lie­pų yra pa­žeis­tos pu­vi­nio, gry­bi­nių li­gų, vi­du­je tuš­čia­vi­du­rės.

Lei­di­mai neat­ly­gin­ti­nai kirs­ti žel­di­nius iš­duo­da­mi tik to­kiems me­džiams ir krū­mams, ku­rie yra stip­riai pa­žeis­ti ken­kė­jų ar gry­bi­nių li­gų ir, ži­no­ma, ke­lia grės­mę žmo­nių gy­vy­bei, svei­ka­tai, tur­tui ar eis­mo sau­gu­mui bei au­ga ap­sau­gos zo­no­se, ku­rio­se ne­tu­ri aug­ti (pvz. elekt­ros oro li­ni­jų ap­sau­gos zo­no­je). Vi­suo­met sten­gia­mės iš­sau­go­ti svei­kus me­džius, o ne­sant ga­li­my­bės (dėl pro­jek­tų ir pan.) yra pa­skai­čiuo­ja­ma žel­di­nio at­ku­ria­mo­ji ver­tė, ku­ri ir skir­ta bū­tent ža­lio­sios zo­nos at­kū­ri­mui mū­sų ra­jo­ne. Kaip tik šiais me­tais pla­nuo­ja­me pra­dė­ti Bir­žų mies­to gat­vė­se au­gan­čių se­nų, pa­žeis­tų ir pa­vo­jin­gų me­džių iš­kir­ti­mo ir vie­to­je jų nau­jų so­di­nu­kų at­so­di­ni­mo dar­bus. Ka­dan­gi se­nų ir pa­vo­jin­gų me­džių mies­te tik­rai daug, vi­sų iš­kart at­so­din­ti ne­pa­vyks ir vis­kas vyks eta­pais, nes me­džių kir­ti­mo ir at­so­di­ni­mo dar­bai rei­ka­lau­ja di­de­lių in­ves­ti­ci­jų, o fi­nan­si­nės ga­li­my­bės ri­bo­tos.

Ko­dėl per­nai bu­vo tiek daug ker­ta­ma spyg­liuo­čių me­džių?

Ka­dan­gi 2018–2019 me­tų orai bu­vo karš­ti ir saus­rin­gi, mū­sų ra­jo­ne (ypač A. Dau­gu­vie­čio par­ke, te­ri­to­ri­ja ša­lia Bir­žų kem­pin­go) kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je, iš­pli­to spyg­liuo­čių me­džių lie­me­nų pa­vo­jin­gi ken­kė­jai: žie­vėg­rau­žis ti­pog­ra­fas Ips typ­hog­rap­hus, žie­vėg­rau­žis gra­ve­ris Pi­tyo­ge­nes chal­cog­rap­hus, eg­li­nis po­lig­ra­fas Po­lyg­rap­hus po­lig­rap­hus, di­dy­sis kir­pi­kas To­mi­cus pi­ni­per­da, vir­šū­ni­nis žie­vėg­rau­žis Ips acu­mi­na­tus. Sie­kiant iš­veng­ti ken­kė­jų dau­gi­ni­mo­si ir to­li­mes­nio me­džių džiū­vi­mo, bu­vo bū­ti­na iki nau­jos ken­kė­jų kar­tos iš­si­vys­ty­mo ne­del­siant ir ope­ra­ty­viai ša­lin­ti ki­ni­var­pų už­pul­tus me­džius spe­cia­lio­mis są­ly­go­mis: me­džius kirs­ti ir sku­biai iš­vež­ti iš par­ko, šva­riai su­tvar­ky­ti kir­ti­mo vie­tą.

La­bai no­rė­čiau dar pri­min­ti, kad ne tik ker­tant me­džius ir krū­mus yra tam tik­ros tai­syk­lės, bet ir juos so­di­nant. Rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad so­di­nant žel­di­nius bū­ti­na ne tik iš­lai­ky­ti tam tik­rus at­stu­mus nuo kai­my­ni­nių skly­pų, bet ir tai, kad be su­de­rin­to pro­jek­to su Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­ga­li­ma me­džių ar krū­mų so­din­ti vals­ty­bi­nė­je že­mė­je. No­rit dau­giau su­ži­no­ti, pa­si­kon­sul­tuo­ti dėl ap­lin­kos, te­ri­to­ri­jų, žel­di­nių tvar­ky­mo, pra­šo­me kreip­tis į ma­ne. Tai pa­da­ry­ti ga­li­ma at­vyks­tant į vie­tą (Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riu­je 309 ka­bi­ne­tas) ar­ba pa­si­tei­rau­ti te­le­fo­nu (8 450) 42 138, mob. tel. 8 683 03 581.