Akis aukštyn

Ger­ma­niš­ky­je prie pa­grin­di­nio ke­lio tua­le­tų – ne sty­gius. Bet vil­ki­kų vai­ruo­to­jai ir ki­ti pa­ke­lei­viai įpra­to nu­lei­di­nė­ti ga­zą po at­vi­ru dan­gu­mi, pa­čia­me Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos pa­sie­ny­je. Pri­va­čios par­duo­tu­vės sa­vi­nin­kas nuo šik­nių gi­na­si vaiz­di­niais gink­lais. Ant stul­po – ženk­las. Prieš nu­si­mau­da­mas (a) kel­nes – akis aukš­tyn!

Lie­tu­vos Lat­vi­jos pa­sie­ny­je, Ger­ma­niš­ky­je, daug me­tų dunk­so­jo vai­duok­liš­ki griu­vė­siai. Ger­ma­niš­kie­čiai Kris­ti­na ir Taut­vy­das Ki­liai šiukš­ly­ną iš­kuo­pė, te­ri­to­ri­ją su­tvar­kė. Ati­da­rė pri­va­čią par­duo­tu­vę. Pen­ke­rius me­tus pir­kė­jus ma­lo­niai su­tin­ka erd­vi, mais­to ir bui­ti­nių pre­kių pil­na par­duo­tu­vė. Par­duo­tu­vė­je ga­li­ma iš­ger­ti ir puo­de­lį ka­vos… Par­duo­tu­vės du­ris vars­to ir lie­tu­viai, ir lat­viai.

Bet pri­va­čios ir sve­tin­gos par­duo­tu­vės šei­mi­nin­kai su­si­dū­rė ir su ne­kul­tū­rin­gais pa­ke­lei­viais. Gam­ti­nių rei­ka­liu­kų pri­spir­ti šie se­nu įpra­ti­mu tūp­čio­jo iš vie­nos vie­tos į ki­tą vie­tą. „Lauk­ne­šė­liai” – prie par­duo­tu­vės, už par­duo­tu­vės, ant kam­po… Šei­mi­nin­kai dar­bo die­ną pra­dė­da­vo nuo la­bai ne­ma­lo­naus ri­tua­lo. Kaip nuo šik­nių ap­si­gin­ti? Taut­vy­das Ki­lis praė­ju­sią va­sa­rą su­kū­rė ir pa­sta­tė ženk­lą. Ženk­las dau­ge­liui su­kė­lė juo­ką, bet pri­va­čios par­duo­tu­vės šei­mi­nin­kai su­lau­kė ir prie­kaiš­to. Ko­dėl jie ne­pas­ta­tė tua­le­to? Bet kad ap­lin­kui, au­to­bu­sų sto­te­lė­je, par­ke – tua­le­tai. Tik nau­do­ki­tės.

Taut­vy­das Ki­lis tu­rįs ge­rą hu­mo­ro jaus­mą. Ant­ro to­kio ženk­lo Bir­žų kraš­te dar ne­te­ko ma­ty­ti. Žmo­nės prie šio ženk­lo net fo­tog­ra­fuo­ja­si.