Restorane pristatyta knyga apie Mantagailiškio dvarą

„Alaus ke­lio” res­to­ra­ne bu­vo pri­sta­ty­ta kny­ga „Man­ta­gai­liš­kio dva­ras: iš praei­ties į da­bar­tį”.

Į kny­gos pri­sta­ty­mą su­si­rin­ko dau­giau kaip šim­tas žin­gei­džių bir­žie­čių, sa­vo kraš­to is­to­ri­jos ger­bė­jų. Kny­gą pri­sta­tė kny­gos su­da­ry­to­ja, ar­cheo­lo­gė Ro­ma Son­gai­lai­tė. Ji Man­ta­gai­liš­kio dvar­vie­tė­je su pa­gal­bi­nin­kais at­li­ko ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­nė­ji­mus. Kny­go­je api­bend­ri­no ra­di­nius, pa­si­da­li­no is­to­ri­nė­mis įžval­go­mis. Ar­chi­tek­tū­ri­nius dva­ro pa­sta­tų ty­ri­mus ir dva­ro at­kū­ri­mo pro­jek­tą kny­go­je pri­sta­tė ar­chi­tek­tas Al­gi­man­tas Stal­gys. Lei­di­ny­je pub­li­kuo­ja­mi is­to­ri­niai šal­ti­niai, ar­cheo­lo­gi­nių ty­ri­mų ir ra­di­nių nuo­trau­kos, pla­nai.

Kny­ga – 240 pus­la­pių. Jo­je dau­giau kaip 400 iliust­ra­ci­jų.

Pag­rin­di­niai Man­ta­gai­liš­kio dva­ro pro­jek­to rė­mė­jai – Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas ir Man­ta­gai­liš­kio dva­ro sa­vi­nin­kai Dan­guo­lė ir Si­gi­tas Kal­kiai. Pro­jek­to par­tne­riai – Bir­žų re­gio­ni­nis par­kas, Bir­žų „Sė­los” mu­zie­jus, Lie­tu­vos pi­lių ir dva­rų aso­cia­ci­ja.

Dva­ras – ne­to­li Bir­žų

Dau­ge­lis bir­žie­čių ži­no, jog Man­ta­gai­liš­kio dva­ras yra apie 3 km į va­ka­rus nuo Bir­žų. Tarp Ka­ra­ji­miš­kio ir Užu­ba­lių. Ta­čiau anks­tes­niais me­tais šis dva­ras bu­vo ap­leis­tas, to­dėl re­tas į jį už­suk­da­vo. Da­bar dva­ras at­si­gau­na. Jį iš nau­jo at­ran­da bir­žie­čiai, už­su­ka vis dau­giau tu­ris­tų. Dva­rą ga­li­ma pa­siek­ti nuo ke­lio Bir­žai-Sa­lo­čiai, pa­su­kus į at­si­ša­ko­ju­sį ke­liu­ką dva­ro link. Dva­ro te­ri­to­ri­jo­je yra se­nas par­kas. Daug kars­ti­nių įgriu­vų. Dva­ro sie­noms nau­do­tas kal­kak­me­nio mū­ras. Dva­ras yra Bir­žų re­gio­ni­nia­me par­ke, Ka­ra­ji­miš­kio kraš­to­vaiz­džio draus­ti­nio te­ri­to­ri­jo­je.

Tru­pu­tis is­to­ri­jos

1645 me­tų Juo­za­po Na­rū­na­vi­čius-No­rans­kio pieš­ta­me Bir­žų ku­ni­gaikš­tys­tės že­mė­la­py­je ša­lia Rad­vi­lų Bir­žų ku­ni­gaikš­tys­tės val­dų pa­žy­mė­ta ba­jo­ro Mon­ti­gai­lo so­dy­ba – „Mo­ti­gay­lo”. XVII am­žiu­je mi­ni­mi Man­ta­gai­liš­kio sa­vi­nin­kai Ro­chus ir He­le­na Ku­še­levs­kiai. 1811 me­tais dva­ras su 247 žmo­nė­mis pri­klau­sė Vilk­mer­gės pa­vie­to vi­ce­mar­šal­kai Ig­na­ci­jui Ku­še­levs­kiui. Po Ig­na­ci­jaus mir­ties dva­rą val­dė jo sū­nūs Mau­ri­ci­jus ir My­ko­las. Vė­les­niais me­tais dva­rą val­dė Holš­tei­nai. Iki 1924 me­tų že­mės re­for­mos dva­re gy­ve­no 77 gy­ven­to­jai. 1924 me­tais dva­ras bu­vo iš­da­lin­tas. So­vie­tų oku­pa­ci­jos me­tais dva­ro so­dy­bą nau­do­jo „Ta­ry­bi­nio ar­to­jo” ko­lū­kis. Rū­muo­se ku­rį lai­ką bu­vo ko­lū­kio kon­to­ra. Vė­liau – bu­tai. Ko­lū­kis dva­rą nu­gy­ve­no. At­kur­tos Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos pir­mą­jį de­šimt­me­tį su­griu­vo rū­mų sto­gas ir lu­bos. 1994 me­tais dva­rą su­si­grą­ži­no bu­vu­sių sa­vi­nin­kų Du­čins­kų pa­li­kuo­nys. Iš jų 2007 me­tais dva­rą nu­si­pir­ko bro­liai Kal­kiai. Da­bar dva­rą val­do bir­žie­čiai – Si­gi­tas Kal­kys su žmo­na Dan­guo­le. Dva­ras ty­ri­nė­ja­mas. Ats­ta­ti­nė­ja­mas.

Ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­mai

Ar­cheo­lo­gė Ro­ma Son­gai­lai­tė pa­sa­ko­jo, jog dva­ro so­dy­bos ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­mai bu­vo pra­dė­ti 2012 me­tais. Tais me­tais bu­vo at­ka­sa­mos rū­mų sie­nos, ša­li­na­mos griu­ve­nos. Griu­vė­sių ša­li­ni­mas, no­rint pa­tik­rin­ti pa­ma­tų būk­lę, nu­sta­ty­ti bu­vu­sių sta­ti­nių vie­tą bu­vo ne tik sun­kus, bet ir pa­vo­jin­gas dar­bas. „Vi­sos sie­nos – griu­vė­siai. Neaiš­ku net, kur bu­vo įė­ji­mai į rū­mus. Bi­jo­jom, kad ka­sant kas nors dar la­biau ne­sug­riū­tų”, – pri­si­mi­nė ar­cheo­lo­gė.

2012 me­tais ka­si­nė­jant bu­vo ras­tos dvi kok­lių šu­ke­les. „Džiau­gė­mės, to­mis šu­ke­lė­mis. Tik vė­liau so­dy­bo­je at­ra­do­me daug įvai­rių kok­lių”, – sa­kė kny­gos pri­sta­ty­to­ja. Pra­džio­je ra­di­nių bu­vo ne­daug, nes ma­ny­ta, kad vė­les­ni dva­ro rū­mai bu­vo sta­ty­ti ant se­nų­jų rū­mų pa­sta­tų. Iš tik­rų­jų dau­giau­sia ra­di­nių bu­vo ras­ta dva­ro ke­liu­ko vie­to­je. Ras­ti se­ni pa­ma­tai, rū­siai. Dau­giau­sia ka­si­nė­to­jams pa­pa­sa­ko­jo ras­ti kok­liai.

Kok­lių is­to­ri­jos

Ant vie­no kok­lio – 1645 me­tų da­ta. Bu­vo ras­ta kok­lių, ko­kių yra ir Lat­vi­jos Run­da­lės pi­ly­je. Yra to­kių kok­lių, ko­kie yra ras­ti Vil­niaus Val­do­vų rū­muo­se bei Pre­zi­den­tū­ros te­ri­to­ri­jo­je. Yra kok­lių su Vy­čiu, su an­ge­liu­kais, re­li­gi­niais vaiz­dais… Pa­gal kai ku­riuos kok­lius, ga­li­ma spė­ti, kad anks­tes­nių me­tų sa­vi­nin­kas ga­lė­jo bū­ti ar­ti­mas ša­lies val­do­vui žmo­gus. Iš val­do­vo ga­vęs val­dą ir že­mės Man­ta­gai­liš­ky­je.

Kai ku­rie ras­ti kok­liai res­tau­ruo­ja­mi. Jie bus sau­go­mi Bir­žų „Sė­los” mu­zie­ju­je. Kok­lių ko­pi­joms vie­tos tu­rė­tų at­si­ras­ti at­ku­ria­muo­se Man­ta­gai­liš­kio dva­ro pa­sta­tuo­se.

„Man­ta­gai­liš­kio dva­ras, vie­nin­te­lis taip iš­sa­miai Šiau­rės Lie­tu­vo­je iš­ty­ri­nė­tas dva­ras”, – api­bend­ri­no kny­gos pri­sta­ty­mą ar­cheo­lo­gė Ro­ma Son­gai­lai­tė. Jos ma­ny­mu, lei­di­nys apie Man­ta­gai­liš­kio dva­rą su­teiks is­to­ri­nių ži­nių, pa­ts dva­ras taps pa­trauk­les­nis lan­ky­to­jams.

Kny­gą „Man­ta­gai­liš­kio dva­ras: iš praei­ties į da­bar­tį” ga­li­ma įsi­gy­ti „Bir­žie­čių žo­džio” re­dak­ci­jo­je.