Atsigręžti į artimą

Vers­li­nin­kė ger­ma­niš­kie­tė Re­gi­na Uk­ri­nie­nė iš sa­vo pri­va­čios ka­vi­nės Skaist­kal­nė­je į Bir­žų Ca­ri­tą jau ant­rus me­tus ket­vir­ta­die­niais ve­žio­ja šil­tą sriu­bą. Bir­žie­tė Ele­na Gri­ga­liū­nie­nė ka­lė­di­nei do­va­nai ne­pa­žįs­ta­miems mez­ga šil­tas ko­ji­nes. Kad to­kių ge­ra­da­rių bū­tų dau­giau...

Sriu­ba

Penk­ta­die­nį Skaist­kal­nė įsi­su­pu­si į šven­ti­nį šur­mu­lį. Va­ka­re bus įžieb­ta mies­te­lio eg­lė. Į ka­vi­nę su­ši­lu­si grįž­ta sa­vi­nin­kė Re­gi­na Uk­ri­nie­nė. Nu­si­me­ta pal­tą, kles­te­li į kė­dę prie sta­liu­ko ir at­si­pu­čia: šią die­ną jau nu­va­žia­vu­si 400 ki­lo­met­rų, dar li­kę šiam va­ka­rui 200 ki­lo­met­rų…

– Į na­mus Ger­ma­niš­kin grįž­tu tik per­nak­vo­ti, – ne­sle­pia ener­gi­ja trykš­tan­ti mo­te­ris, sa­ve da­li­nan­ti į abi pu­ses: lie­tu­viams ir lat­viams.

Pa­ra­pi­jų at­lai­duo­se, įvai­rio­se šven­tė­se Re­gi­na sa­vo gar­džia ko­še vai­ši­na žmo­nes. Ant Re­gi­nos pe­čių ir Skaist­kal­nės šven­ti­nės eg­lės įžie­bi­mo džiaugs­mai. Kul­tū­ros na­mų, se­niū­ni­jos dar­buo­to­jos de­ri­na pa­sku­ti­nius šven­tės ak­cen­tus.

– Ad­ven­tas toks lai­ko­tar­pis, kai su­si­mąs­tai ir sa­vęs klau­si: ko­kį ge­rą dar­bą ga­lė­čiau at­lik­ti? – šyp­te­li vers­li­nin­kė.

Su ja mes kal­bė­si­mės apie jos pa­gal­bą Bir­žų Ca­ri­tui.

– Kad Bir­žų Ca­ri­tui rei­kia ma­no pa­gal­bos, su­sap­na­vau sap­ne, – šyp­te­li vers­li­nin­kė ir ne­si­lei­džia į il­gas kal­bas.

Lab­da­ros ji ėmė­si prieš dve­jus me­tus, per ad­ven­tą. Kiek­vie­ną ket­vir­ta­die­nį iš Skaist­kal­nės ka­vi­nu­kės Re­gi­na į Bir­žų Ca­ri­tą ve­ža sa­vo vir­tą šil­tą sriu­bą.

Iš Skaist­kal­nės į Bir­žus to­li­mas ke­lias… Bet Re­gi­na apie tai ne­no­ri net gir­dė­ti. Jei­gu im­si­me skai­čiuo­ti ki­lo­met­rus, kas bus?..

Sriu­bą ji pra­de­da ruoš­ti tre­čia­die­nio va­ka­re. Ke­pa dar­žo­ves, mė­są. Ket­vir­ta­die­nio ry­tą sep­tin­tą va­lan­dą sto­ja prie puo­dų. Sten­gia­si sriu­bą vir­ti ir pri­sta­ty­ti pa­ti de­šim­tą va­lan­dą ry­to. Jei­gu ne­ga­li – į pa­gal­bą jai at­sku­ba šei­mos na­riai, bi­čiu­liai. Re­gi­nos sriu­bos – du di­džiu­liai 40 lit­rų ter­mo­sai. Juo­se apie 100 po­rci­jų. Sriu­bą da­li­na Ca­ri­to sa­va­no­rės. Re­gi­na pa­si­rū­pi­nu­si ir vien­kar­ti­niais in­dais. Vie­ni lan­ky­to­jai sriu­bą sre­bia čia pat, ki­ti par­si­ne­ša na­mo. Tie, ku­rie ne­beįs­ten­gia atei­ti į pa­ra­pi­jos na­mus, į Ca­ri­tą, sa­va­no­rės su karš­to­mis sriu­bos po­rci­jo­mis ap­lan­ko juos na­muo­se.

– Man rek­la­mos ne­rei­kia. Su­ti­kau bend­rau­ti tik dėl vie­nos prie­žas­ties: gal kas per­skai­tys šį straips­nį, su­ži­nos, kad ket­vir­ta­die­niais ga­li­ma už­suk­ti į Ca­ri­tą ir ateis šil­tos sriu­bos. Ten­ka pa­si­kal­bė­ti su žmo­nė­mis. Jie guo­džia­si: bu­tas bran­giai kai­nuo­ja, sle­gia mo­kes­čiai, rim­tos li­gos. Ma­žai kas lie­ka iš pen­si­jos ar so­cia­li­nės pa­šal­pos, – pa­sa­ko­ja Re­gi­na.

Re­gi­ną Uk­ri­nie­nę iki aša­rų su­jau­di­no Ca­ri­to lan­ky­to­jų pa­dė­ka.

Ko­ji­nės, dra­bu­žiai

Ca­ri­te tę­sia­ma pirm­ta­kės ve­dė­jos Te­re­sės Lei­vai­tės ini­cia­ty­va pra­dė­ta ak­ci­ja – bir­žie­tė Ele­na Gri­ga­liū­nie­nė prieš šven­tes mez­ga šil­tas ko­ji­nes. Ad­ven­to ket­vir­ta­die­niais atei­da­ma į Ca­ri­tą ge­ro­ji Ele­nu­tė vis dar at­ne­ša po tris po­ras ko­ji­nai­čių. Ca­ri­to sa­va­no­rės pla­nuo­ja ko­ji­nes iš­da­lin­ti toms šei­moms, ku­rioms jų la­biau­siai rei­kia.

Ca­ri­to kam­ba­rė­lis lūž­ta nuo įvai­riau­sių dra­bu­žių. Vai­kams ir suau­gu­siems. Jie tvar­kin­gai su­dė­lio­ti. Pa­siū­la len­kia pa­klau­są. Sa­va­no­rės dra­bu­žių ne­be­tu­ri kur dė­ti.

Kny­gos

Ca­ri­to bib­lio­te­ko­je kei­čia­mos kny­gos. Ve­dė­ja Sand­ra Stui­nie­nė at­krei­pia dė­me­sį: ne­be­rei­kia kny­gų mė­gė­jams klai­džio­ti po len­ty­nas. Ačiū bir­žie­tei bib­lio­te­ki­nin­kei Liu­dai Pruns­kie­nei. Ji už­su­ko ieš­ko­ti kny­gos apie bu­vu­sį Bir­žų de­ka­ną ku­ni­gą Bro­nių Straz­dą, pa­ste­bė­jo ko trūks­ta. Liu­da pa­siū­lė sa­vo pa­gal­bą ir la­bai gra­žiai su­tvar­kė kny­gas.

– Mū­sų bib­lio­te­kos fon­das pa­si­pil­dys nau­jo­mis kny­go­mis re­li­gi­ne te­ma­ti­ka. Tuo pa­si­rū­pi­no kle­bo­nas de­ka­nas A. Ne­ve­raus­kas, – pa­sa­ko­ja Ca­ri­to va­do­vė Sand­ra.

Ca­ri­tas glau­džia­si pa­ra­pi­jos na­muo­se. Į pa­ra­pi­jos na­mus ren­ka­si „Mo­ti­nų mal­do­je” , „Jė­zaus gai­les­tin­gu­mo”, pa­sau­lie­čių pran­ciš­ko­nų mal­dos gru­pe­lės. Sa­vo kam­ba­rį tu­ri mo­te­rys ka­ta­li­kės. Pa­ra­pi­jos na­muo­se re­pe­tuo­ja Bir­žų Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čios cho­ris­tai, vyks­ta pa­mo­kė­lės vai­kams be­si­ruo­šian­tiems pir­ma­jai Ko­mu­ni­jai. Šven­ti­nė­mis pro­go­mis čia pa­bend­rau­ti ren­ka­si pa­ra­pi­jie­čiai.

Duo­na

Ger­ma­niš­kie­tės Re­gi­nos Uk­ri­nie­nės žo­džiai: ap­lin­kui mus daug ge­ra­no­riš­kų, nea­be­jin­gų žmo­nių, bet tik kar­tais gal jie ne­ži­no kaip pa­dė­ti tiems, ku­riems jų pa­gal­bos la­biau­siai rei­kia…

– Kiek tu­ri­me, tiek už­ten­ka, – kal­ba Ca­ri­to sa­va­no­rės.

Ad­ven­ti­nė­mis ge­ru­mo ak­ci­jos sa­vai­tė­mis „Ge­ru­mas mus vie­ni­ja” pirk­da­mi Ca­ri­to žva­ke­les sa­vo au­ka mes re­mia­me vi­sus, ku­riems šian­dien sun­ku. Prie Re­gi­nos Uk­ri­nie­nės sriu­bos vi­suo­met pra­ver­čia ir rie­ke­lė duo­nos. Duo­ną sa­va­no­rės per­ka iš par­duo­tu­vės.