Arbatvakaris

Vie­ną ad­ven­ti­nį gruo­džio sek­ma­die­nį Nau­sė­džių kul­tū­ros na­muo­se vy­ko ad­ven­ti­nis ar­bat­va­ka­ris, kve­pė­jo im­bie­ri­niais me­duo­liais, kul­tū­ros na­mai pa­si­puo­šė nuo­sta­bio­mis ka­lė­di­nė­mis kom­po­zi­ci­jo­mis ir ad­ven­ti­niais vai­ni­kais. Kve­pė­jo čiob­re­lių ar­ba­ta, ant sta­lo, lyg koks ka­ra­lius, pui­ka­vo­si bran­din­tas Ka­lė­di­nis džio­vin­tų vai­sių py­ra­gas. Py­ra­gas tik­rai ste­buk­lin­gas, jį rei­kia bran­din­ti vi­są mė­ne­sį.

Ar­bat­va­ka­ris pra­si­dė­jo pa­sa­ko­ji­mais apie ad­ven­to tra­di­ci­jas, apie ši­lu­mą, gė­rį, ge­rus dar­bus, ku­rie įpras­mi­na šven­čių lau­ki­mą. Gra­žio­mis min­ti­mis da­li­no­si Nau­sė­džių kul­tū­ros na­mų ir bib­lio­te­kos dar­buo­to­jos Iri­na Ša­ku­ro, Re­gi­na Ka­va­liaus­kie­nė ir Gi­ta Jar­ma­la­vi­čie­nė. Apie vai­kys­tės Ka­lė­das pa­sa­ko­jo kraš­tie­tė, li­te­ra­tė Ri­ta Vens­kū­nie­nė. Ka­lė­di­nes gies­mes ir dai­ne­les dai­na­vo vai­ku­čiai iš gre­ti­mo Gai­žiū­nų kai­mo. Vė­liau pra­si­dė­jo pa­ts įdo­mu­mas: žiū­ro­vai ga­lė­jo pa­si­rink­ti ne­pa­kar­to­ja­mai sma­gius už­siė­mi­mus ar­ba ka­lė­di­nių puokš­čių dirb­tu­ves, ku­rioms va­do­va­vo kū­ry­bin­gos Nau­sė­džių mo­te­rys Ja­ni­na ir Gi­ta, ar­ba dar­buo­tis spe­cia­liai ma­žie­siems su­reng­to­se im­bie­ri­nių sau­sai­nių puo­ši­mo dirb­tu­vė­lė­se, ku­rio­se skam­bė­jo džiaugs­min­gas vai­kų juo­kas.

La­bai sma­giai vai­ku­čiai puo­šė me­duo­lius, me­duo­liai pa­vir­to spal­vo­tais be­sme­ge­niais, ža­lio­mis eg­lu­tė­mis, snai­gė­mis. Vai­ku­čių no­sy­tės ir pirš­te­liai, na ir ži­no­ma bur­ny­tės pa­si­puo­šė įvai­rias­pal­viu kre­mu. Ka­lė­di­niai me­duo­liai tuoj pat bu­vo iš­kep­ti, pa­puoš­ti ir džio­vi­na­mi, ki­ti ne­su­lau­kė pa­puo­ši­mo, nes bu­vo su­val­gy­ti. Me­duo­lių puo­šy­bos dirb­tu­vė­lėms va­do­va­vo sve­tai­nės „Kon­di­te­ri­jos da­ma” sa­vi­nin­kė Li­na Striu­žie­nė. Ren­gi­ny­je, pa­si­ju­to­me kaip vai­kys­tės na­muo­se, kur vyk­da­vo pa­si­ruo­ši­mas šven­tėms, sto­vė­da­vo ža­lias­ka­rė eg­lė at­neš­ta iš miš­ko, o kros­ny­je kve­pė­jo ke­pa­mi py­ra­gai. Ge­ra, kai į na­mus par­si­ne­ši Ka­lė­di­nio šven­čių lau­ki­mo nuo­tai­ką.