Lietuviškų protestų ir protestėlių ypatumai

Ste­buk­las - šiau­rie­tiš­ko krau­jo lie­tu­viai pro­tes­tuo­ja, strei­kuo­ja, mi­tin­guo­ja... Gal­va neiš­ne­ša! Kas at­si­ti­ko?! Juk lie­tu­viai gar­sė­jo kant­ry­be. Mo­kė­jo gra­žiai, kaip ko­kie rū­pin­to­jė­liai, ken­tė­ti. Ir štai - ant žie­mos slenks­čio - ty­lių aša­rų Lie­tu­vė­lė­je vos ne ara­bų pa­va­sa­riai. Neap­si­gau­ki­me. Lie­tu­viai - jo­kie ara­bai. Sa­vi­tai pro­tes­tuo­ja. Įdo­mios pa­ra­mos ar ne­pri­ta­ri­mų su­lau­kia.

Ūki­nin­kai

Iš­va­žia­vo į mies­tus ir mies­te­lius tūks­tan­čiai ūki­nin­kų su trak­to­riais. Mat trū­ko kant­ry­bė. Juk Lie­tu­vos kai­mas spar­čiai mirš­ta. Be­veik vi­sas kai­mie­čių kiau­les su­nai­ki­no af­ri­ki­nis kiau­lių ma­ras. Vis dau­giau lie­tu­viš­kų kar­vių at­si­du­ria Len­ki­jos tvar­tuo­se. Mat kai­my­nams kar­ves melž­ti ap­si­mo­ka, o Lie­tu­vo­je už pie­no lit­rą dau­giau kaip 20 cen­tų nie­kas ne­su­mo­ka. Tuo pat me­tu lie­tu­viš­ko pie­no lit­ras par­duo­tu­vė­je kai­nuo­ja apie eu­rą. Ir taip to­liau. Ir pa­na­šiai. Gau­nant vos ne ma­žiau­sias Eu­ro­pos Są­jun­go­je iš­mo­kas, ten­ka sau sa­vo pro­duk­ci­ja kon­ku­ruo­ti Eu­ro­pos ir pa­sau­lio rin­ko­se. Ir to­kių bė­dų aki­vaiz­do­je dar su­ma­nė pa­bran­gin­ti že­mės ūkiui skir­tą ža­lią dy­ze­li­ną, pa­kel­ti mo­kes­čius! Su­ma­ny­ta iš žem­dir­bių atim­ti da­lį pa­ja­mų ir tuos pi­ni­gus ati­duo­ti pen­si­nin­kams. Kai tuo pat me­tu ne­ma­ža da­lis pen­si­nin­kų vargs­ta sa­vo ūke­liuo­se, kad tu­rė­tų ko val­gy­ti, pri­si­dur­tų vie­ną ki­tą eu­rą prie pen­si­jos… Vaiz­das maž­daug aiš­kus. Vi­si duo­nos val­gy­to­jai tu­rė­jo pi­ke­tuo­jan­čius ūki­nin­kus su gė­lė­mis pa­si­tik­ti. Ta­čiau taip ne vi­sur bu­vo. Mat pa­si­reiš­kė lie­tu­viš­kų pro­tes­tų ypa­tu­mai. Tuoj at­si­ra­do to­kių, ku­rie ma­tė, jog di­de­li ir bran­gūs kai ku­rių ūki­nin­kų trak­to­riai. Ži­no­jo, jog kai ku­rie ūki­nin­kai po sun­kių va­sa­ros dar­bų bu­vo pa­ste­bė­ti šil­tuo­se už­sie­nio kraš­tuo­se. To­dėl pa­si­gir­do bal­sų, jog nė­ra ko pro­tes­tuo­ti. Juk at­vy­ko va­žiuo­ti. Ne pės­ti atė­jo. Ne vy­žo­mis ap­sia­vę ir ša­kė­mis ap­si­gink­la­vę.

Ve­žė­jai

Vil­niu­je su­maiš­tį gat­vė­se kė­lė vil­ki­kų ko­lo­na. Di­džių­jų au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jai pro­tes­ta­vo dėl nu­ma­to­mų nau­jų mo­kes­čių. Dėl šių pro­tes­tuo­to­jų tau­tai keb­liau. Tai ne že­mės ūkis ar krep­ši­nis apie ku­rį vi­si lie­tu­viai nu­si­ma­no. Ką mes ži­no­me apie vil­ki­kų vai­ruo­to­jų dar­bą ir at­ly­gi­ni­mus?! To­dėl bu­vo pa­ro­dy­ti re­por­ta­žai, jog tuos pro­tes­tuo­to­jus ne­va ve­žė­jų bend­ro­vės pa­sam­dė. Iš tik­rų­jų tik­ri vil­ki­kių vai­ruo­to­jai no­ri nau­jų mo­kes­čių. Ne­si­džiau­gia gau­na­mais dien­pi­ni­giais ir ko­man­di­ruo­čių pi­ni­gais. To­dėl la­bai no­ri su­mo­kė­ti dau­giau mo­kes­čių į ša­lies biu­dže­tą. Ta­da bus ge­rai, nes su­ma­žės darb­da­vių mi­li­jo­ni­niai pel­nai. Lie­tu­viš­kas po­žiū­ris: bū­na ge­riau, jei­gu kam nors pa­si­da­ro blo­giau.

Mo­ky­to­jai

Ša­lies mo­ky­to­jai pra­dė­jo per­spė­ja­mą­jį strei­ką. Pa­ma­tė, jog ki­tų me­tų biu­dže­te jiems nė­ra ke­lių de­šim­čių mi­li­jo­nų eu­rų. Tie mi­li­jo­nai bu­vo pa­ža­dė­ti per­nai. Kai mo­ky­to­jai bu­vo užė­mę Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ją. Ir šio bet to, lai­pio­da­mi pro mi­nis­te­ri­jos lan­gus, pa­sie­kė. Pa­na­šu, kad mo­ky­to­jų rei­ka­la­vi­mai ga­li bū­ti iš­girs­ti. Val­džia paieš­kos, ir ras pi­ni­gų. Jau ra­do 20 mi­li­jo­nų eu­rų. Mo­ky­ti mo­ky­to­jai su­skai­čia­vo, jog dar trūks­ta 42 pa­ža­dė­tų mi­li­jo­nų. Jei­gu kaž­kur ra­do 20 mi­li­jo­nų, tai kur nors ras ir ki­tus. Tuo la­biau, kad strei­kuo­jan­čius mo­ky­to­jus ir ug­dy­mo įstai­gų dar­buo­to­jus pa­rems vai­kų tė­vai. O kaip ki­taip?! Jei­gu mo­ky­to­jai ir dar­že­lių dar­buo­to­jai strei­kuos, kur tuos vai­kus rei­kės dė­ti?! Šiuo at­ve­ju, ga­li­ma sa­ky­ti: tau­ta – su strei­kuo­jan­čiais mo­ky­to­jais. Kve­pia lie­tu­viams ne­bū­din­gu so­li­da­ru­mu!

Dės­ty­to­jai

Keb­les­ni aka­de­mi­nės bend­ruo­me­nės rei­ka­lai. Pro­fe­so­rių ir dės­ty­to­jų at­ly­gi­ni­mai dau­giau nei grau­dūs. To­dėl aukš­tų­jų mo­kyk­lų at­sto­vai ir­gi pro­tes­tuo­ja. Vil­niaus uni­ver­si­te­to rek­to­rius vil­nie­čiams da­li­no įvai­rių spe­cia­ly­bių bai­gi­mo dip­lo­mus „Ačių už ačių”. Dip­lo­mai taip pa­va­din­ti pri­si­me­nant anks­tes­nių me­tų Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rės pa­da­ry­tą gra­ma­ti­nę klai­dą. Šim­tai žmo­nių sto­vė­jo ei­lė­je, kad gau­tų tuos sim­bo­li­nius dip­lo­mus. To­kie do­ku­men­tai, nors ir su Vil­niaus uni­ver­si­te­to ant­spau­du bei su rek­to­riaus pa­ra­šu, ju­ri­di­nės ga­lios ir ver­tės ne­tu­ri. Ta­čiau pa­na­šiai juk bū­na ir su tik­rais aukš­tų­jų mo­kyk­lų dip­lo­mais. Jie ne­tu­ri jo­kios ver­tės, jei­gu įsi­dar­bi­ni už­sie­nio paukš­ty­nuo­se gau­dy­ti viš­tas ar žu­vies per­dir­bi­mo įmo­nė­se skros­ti sil­kes. Pa­sa­ko­ja­ma, jog aka­de­mi­nės bend­ruo­me­nės at­sto­vai bu­vo su­si­ti­kę su Vy­riau­sy­bės kanc­le­riu. Pra­šė, jog pa­di­din­tų at­ly­gi­ni­mus. Ki­taip strei­kuos. Jiems at­sa­kė, jog stu­den­tai tik ap­si­džiaugs, jei­gu dės­ty­to­jai strei­kuos. Tai pa­ts tik­riau­siais ir nuo­šir­džiau­sias val­džios po­žiū­ris! Trykš­ta lie­tu­viš­ki ypa­tu­mai. Vie­ni ki­tiems pa­vy­di­me! Dip­lo­muo­ti val­džios žmo­nės ne­gir­di juos iš­mo­kiu­sių žmo­nių pra­šy­mų, nes iš­mo­kė ant sa­vo gal­vos! Ko iš­mo­kė, tą ir ga­vo?