Vabalninko seniūnijos seniūnė atsisveikina

Šian­dien sa­vo po­stą pa­lie­ka Va­bal­nin­ko se­niū­ni­jos se­niū­nė Li­li­ja Vai­tie­kū­nie­nė. Pas­ku­ti­nę dar­bo die­ną se­niū­nė "Bir­žie­čių žo­džiui" min­ti­mis per­bė­go aš­tuo­ne­rių dar­bo me­tų ke­lią, stab­te­lė­jo sa­vo ir va­bal­nin­kie­čių džiaugs­mų bei rū­pes­čių sto­te­lė­se.

Kiek me­tų dir­bo­te se­niū­ne?

Va­bal­nin­ko se­niū­ni­jo­je dar­bą pra­dė­jau 2011 m. rugp­jū­čio 4 d. Dir­bau aš­tuo­ne­rius me­tus.

Daug. Ar grei­tai tie me­tai sku­bė­jo? Ir ko­kie jie bu­vo as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me, se­niū­ni­jos gy­ve­ni­me?

La­bai greit pra­bė­go tie me­tai. Paau­go vai­kai. Su vy­ru su­ta­ria­me pui­kiai. Su šei­ma vis­kas ge­rai, bet gai­liuo­si: per tuos me­tus šei­ma nu­ken­tė­jo. Per ma­žai dė­me­sio sky­riau šei­mai. Kaip tik šeš­ta­die­nis ar sek­ma­die­nis, ati­p įvai­riau­si ren­gi­niai, šven­tės…

Dar­be tie me­tai bu­vo sun­kūs, įdo­mūs. Pras­min­gi. Per aš­tuo­ne­rius me­tus iš­gra­žė­jo ir mū­sų Va­bal­nin­kas. Įgy­ven­din­tas ne vie­nas pro­jek­tas. Re­no­vuo­ti kul­tū­ros na­mai, su­tvar­ky­ta Žo­li­nės aikš­tė, neat­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tė mies­te­lio par­kas. Va­bal­nin­kas ta­po Lie­tu­vos ma­ža­ja kul­tū­ros sos­ti­ne. Va­bal­nin­ko se­niū­ni­ja tarp na­cio­na­li­nio kon­kur­so „Vals­ty­bę ku­ria­me mes” lau­rea­tų…

Ko­kie pri­si­mi­ni­mai iš­ly­di pro du­ris?

Pri­si­mi­ni­mai įvai­rūs: nuo la­bai ge­rų iki la­bai liūd­nų. Su jau­du­liu at­si­me­nu pir­mą­ją dar­bo die­ną. Bu­vo smal­su, kaip ma­ne priims dar­buo­to­jai, gy­ven­to­jai. Ar su­ge­bė­siu įgy­ven­din­ti už­si­brėž­tus tiks­lus, ar pa­ten­kin­siu gy­ven­to­jų lū­kes­čius. Dar­bo ka­bi­ne­to du­ris už­ver­siu su ra­mia są­ži­ne ir šir­di­mi.

Įgy­ven­din­ti pro­jek­tai, su­ma­ny­mai.

Ma­no va­do­va­vi­mo lai­ko­tar­piu įgy­ven­din­ta ne­ma­žai pro­jek­tų, nu­veik­ta daug dar­bų, su­pla­nuo­ta nau­jų pro­jek­tų, ku­rie ti­kiuo­si bus tę­sia­mi ir to­liau.

Ne vis­kas nuo se­niū­nės (o) ge­ros va­lios pri­klau­so. Ar su­tin­ka­te, kad se­niū­nams rei­kė­tų su­teik­ti dau­giau sa­va­ran­kiš­ku­mo?

Žmo­nės įsi­vaiz­duo­ja, kad se­niū­nas ga­li vis­ką… O de­ja, ne. Se­niū­nai su­var­žy­ti: kai kas ne jų kom­pe­ten­ci­jai pri­klau­so. Trūks­ta fi­nan­sa­vi­mo už­si­brėž­tiems tiks­lams pa­siek­ti. Taip pat daug kas pri­klau­so nuo sa­vi­val­dy­bės va­do­vų po­žiū­rio.

Jūs iš tų, se­niū­nų ko­vo­to­jų?

Gal ir ne kuk­lu, bet su­tin­ku: bu­vau drą­si se­niū­nė. Ir dėl to ne­si­gai­liu. Ar bai­lus se­niū­nas ga­li nu­veik­ti daug dar­bų se­niū­ni­jos la­bui?

Se­niū­ni­jos gy­ven­to­jai mėgs­ta skųs­tis?

La­bai. Pap­ras­čiau­sios pro­ble­mos, ku­rios ga­li bū­ti iš­spręs­tos be di­de­lių pa­stan­gų, daž­niau­siai už­krau­na­mos se­niū­nui.

Sun­kiau­siai spren­džia­mos se­niū­ni­jos pro­ble­mos.

Vie­ti­nės reikš­mės ke­lių ir ša­li­gat­vių būk­lės pa­ge­ri­ni­mas.

Švie­siau­sios aki­mir­kos Jū­sų dar­be.

Žmo­nių šyp­se­nos ir pa­dė­kos.

Links­miau­sias nuo­ty­kis.

Kai ku­rių links­miau­sių nu­ti­ki­mų net pa­sa­ko­ti vi­siems ne­ga­liu…

Va­bal­nin­ko se­niū­ni­jos pra­na­šu­mai. Ir silp­no­ji pu­sė.

Pra­na­šu­mai: tur­tin­gas kul­tū­ri­nis pa­vel­das, ge­ras su­si­sie­ki­mas su ki­tais ra­jo­nais, pa­kan­ka­mai iš­vys­ty­ta inf­rast­ruk­tū­ra, ak­ty­vus kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas, stip­rios bend­ruo­me­nės. Silp­ny­bės: cent­ra­li­zuo­to van­den­tie­kio ir nuo­te­kų sis­te­mos ne­pa­kan­ka­mas iš­vys­ty­mas, pra­sta van­dens ko­ky­bė, vie­ti­nės reikš­mės ke­liai, ša­li­gat­viai.

Įdo­miau gy­ven­ti mies­te ar kai­me?

Man ten­ka gy­ven­ti ir mies­te, ir kai­me. Aš esu la­biau „mies­to vai­kas“.

Jū­sų lin­kė­ji­mai bū­si­ma­jam Va­bal­nin­ko se­niū­ni­jos se­niū­nui.

Kant­ry­bės, kant­ry­bės ir dar kar­tą kant­ry­bės.

No­rė­čiau pa­dė­ko­ti Sa­vi­val­dy­bės va­do­vams ir dar­buo­to­jams už pa­gal­bą, pa­lai­ky­mą ir pa­ta­ri­mus, Va­bal­nin­ko se­niū­ni­jos ko­lek­ty­vui. Dir­bo­me iš­ties kaip vie­na ko­man­da. Bend­ruo­me­nių pir­mi­nin­kams ir se­niū­nai­čiams – už jų sun­kų vi­suo­me­ni­nį dar­bą. Taip pat dė­ko­ju Va­bal­nin­ko baž­ny­čios dva­si­nin­kams, Va­bal­nin­ko kraš­to kul­tū­ros ir is­to­ri­jos fon­dui, ku­rie įtrau­kė į sa­vo veik­lą. Kul­tū­ros cent­ro dar­buo­to­jams ir me­ni­nin­kams už ypa­tin­gus ren­gi­nius. Ug­dy­mo įstai­gų, am­bu­la­to­ri­jos, po­li­ci­jos, pa­što, mu­zie­jaus, bib­lio­te­kos va­do­vams ir dar­buo­to­jams, vers­li­nin­kams ir vi­siems va­bal­nin­kie­čiams.

Ar tik ne­pa­bėg­si­te į už­sie­nį?

Ne.

Ko Jums pa­lin­kė­ti?

Stip­rios svei­ka­tos. Svei­ka­tą tai su­si­ga­di­nau. Gal rei­kė­jo ma­žiau dirb­ti?..