Žolinės tradicijas prisiminė ant Velniakalnio

Rugp­jū­čio 15-ąją ant Rin­kuš­kių-Juo­de­lių pi­lia­kal­nio skam­bė­jo dai­nos, su­ko­si šo­kė­jų po­ros, ga­ra­vo ar­ba­tos puo­das ir kve­pė­jo na­mi­ne duo­na. Vel­nia­kal­niu va­di­na­mas pi­lia­kal­nis Žo­li­nės pro­ga pra­tur­tė­jo dar vie­na vel­nio skulp­tū­ra.

Švęs­ti ant Vel­nia­kal­nio jau tam­pa gra­žia tra­di­ci­ja. Šį­kart su­si­rink­ta pa­dė­ko­ti že­mei už jos duo­tą, išau­gin­tą ir su­bran­din­tą der­lių. Pa­mirš­ti vi­sus dar­bus ir pro­tė­vių pa­pro­čiu rugp­jū­čio vi­du­ry­je su­si­rink­ti drau­gėn bir­žie­čius su­kvie­tė Bir­žų kul­tū­ros cent­ro folk­lo­ro an­samb­lis „Siau­de­la“ (vad. Jū­ra­tė Gar­ne­lie­nė) ir ne pir­mą kar­tą prie šven­tės or­ga­ni­za­vi­mo pri­si­de­dan­tys rin­kuš­kie­čiai: vers­li­nin­kas Si­gu­tis Štrė­mas ir ūki­nin­kas Sau­lius Ar­mo­nas.

Leng­vai krap­no­jan­tis lie­tu­tis šven­tės da­ly­vių ne­gąs­di­no. Mo­te­rys sku­bė­jo pa­žo­liau­ti į pie­vas bei kur­ti gė­lių bei so­do gė­ry­bių ki­li­mą pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je. Tuo tar­pu vy­rai kū­rė lau­žą, prie ku­rio žo­li­nin­kė Al­mi­da Rum­ba­vi­čie­nė kai­tė di­džiu­lį puo­dą, pil­ną van­dens. Į jį dė­jo uo­sio la­pų, ežiuo­lės, pi­pir­mė­tės, nak­vi­šos ir mi­ros. Ant suo­le­lio ri­kia­vo­si me­di­nės gel­de­lės su duo­na. An­samb­lio da­ly­vė Gend­ru­tė Ka­ri­to­nie­nė iš krep­šio trau­kė sa­vo va­ka­rykš­čio dar­bo re­zul­ta­tus – tris du­be­nė­lius su svies­tu. Vie­nas kve­pė­jo švie­žiais čes­na­kais, ki­ti – kra­pais, pet­ra­žo­lė­mis ir ki­to­kio­mis žo­le­lė­mis. Kad bū­tų sma­giau ruoš­tis, mu­zi­kan­tas Juo­za­pas Mal­cius stvė­rė ba­ja­ną. Pi­lia­kal­nio pa­šo­nė­je ėmė su­ktis šo­kė­jų po­ros.

Ren­gi­nio ve­dė­ja, folk­lo­ro an­samb­lio „Siau­de­la“ va­do­vė Jū­ra­tė Gar­ne­lie­nė pri­mi­nė se­ną­sias Žo­li­nės tra­di­ci­jas, kvie­tė su­si­rin­ku­sius vai­šin­tis obuo­liais, duo­na su svies­te­liu, karš­ta ar­ba­ta. Mū­sų pro­tė­viai ti­kė­jo, jog per Žo­li­nę rei­kia vai­šin­ti sve­čius ir pa­tiems vai­šin­tis, kad na­mų neap­lenk­tų lai­mė.

Nė­ra abe­jo­nių, jog vi­sa­da dai­nuo­ta ir šok­ta. Bir­žų kraš­te skam­bė­da­vu­sios ir su­tar­ti­nės, ku­rias ir šį­kart ant pi­lia­kal­nio dai­na­vo folk­lo­ri­nio an­samb­lio mo­te­rys. Net­ru­kus pri­si­jun­gė ir Bir­žų art­ri­to klu­bo „At­gai­va“ dai­ni­nin­kės (vad. J. Gar­ne­lie­nė).

Tiek mo­te­rys, tiek vy­rai su­lau­kė do­va­nė­lių – ap­lin­ki­niuo­se lau­kuo­se su­rink­tų ir dai­liai su­riš­tų žo­ly­nų puokš­čių. Esą se­niau bu­vo ti­ki­ma, kad jos ne­tu­rin­čiam žmo­gui vel­nias ga­li į ran­kas įbruk­ti uo­de­gą. O ta­da jau lauk ne­ma­lo­nu­mų…

Juo­lab, kad pi­lia­kal­nis pra­tur­tin­tas dar vie­no kip­šiu­ko skulp­tū­ra, ku­rią ne­gar­si­na­mo rė­mė­jo už­sa­ky­mu iš­dro­žė va­bal­nin­kie­tis tau­to­dai­li­nin­kas Vi­das Ja­tu­le­vi­čius. Dro­ži­nį ati­den­gė Šir­vė­nos se­niū­ni­jos se­niū­nas Sau­lius Ei­gir­das.

Tiek ma­žuo­sius šven­tės da­ly­vius, tiek suau­gu­siuo­sius džiu­gi­no avių pul­ke­lis, ku­rį į šven­tę at­ve­žė Dvar­ga­lių kai­mo ūki­nin­kė Kris­ti­na Mi­li­šiū­nie­nė.