5 vasaros naudos, kurias dar spėsite pasiimti rudeniui

Iš va­sa­ros ga­li­ma gau­ti ne tik džiu­gių emo­ci­jų, bet ir daug nau­dos svei­ka­tai. Pa­vyz­džiui, jau pra­si­dė­jus ru­de­niui, o kar­tu ir per­mai­nin­giems, dar­ga­no­tiems orams, bū­tent va­sa­rą su­stip­rin­tas imu­ni­te­tas ga­li ap­sau­go­ti nuo pir­mų­jų vi­ru­sų ki­bi­mo. „Eu­ro­vais­ti­nės“ vais­ti­nin­kė Kris­ti­na Stai­vė iš­ski­ria iš vi­so net 5 va­sa­ros nau­das, ku­rio­mis dar ga­li­te spė­ti pa­si­mė­gau­ti, o kar­tu ir su­stip­rin­ti or­ga­niz­mą.

Spal­vos lėkš­tė­je – imu­ni­te­tui

Va­sa­rą leng­va pa­stip­rin­ti imu­ni­te­tą iš na­tū­ra­lių šal­ti­nių ir pa­si­rū­pin­ti juo taip, kad ar­tė­jant šal­ta­jam se­zo­nui ne­trūk­tų vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų. Imu­ni­te­tui svar­biau­si an­tiok­si­dan­tai A, C, E, ku­rie stip­ri­na ir ak­ty­vi­na imu­ni­nę sis­te­mą. Jų gau­su lie­tu­viš­ko­se dar­žo­vė­se, vai­siuo­se ar uo­go­se – mor­ko­se, po­mi­do­ruo­se, ko­pūs­tuo­se, bul­vė­se, obuo­liuo­se, sly­vo­se, span­guo­lė­se, sva­rai­niuo­se. Kas­dien vi­sų dar­žo­vių gal ir neiš­ra­gau­si­te, bet svar­biau­sia lėkš­tė­je nuo­lat pa­lai­ky­ti jų įvai­ro­vę.

„Skir­tin­gų spal­vų vai­siai ar uo­gos yra skir­tin­gų vi­ta­mi­nų šal­ti­nis, to­dėl kas­dien rei­kė­tų su­val­gy­ti 3-4 skir­tin­gas dar­žo­ves ir ke­le­tą vai­sų“, – sa­ko K. Stai­vė ir pri­me­na, kad per ke­lias die­nas or­ga­niz­mas ne­sus­tip­rės, tad lai­ky­tis to­kių mi­ty­bos įpro­čių rei­kė­tų nuo­lat. O ruo­šian­tis žie­mai, vi­sas gė­ry­bes ge­riau­sia šal­dy­ti, taip uo­go­se ar dar­žo­vė­se iš­liks or­ga­niz­mui nau­din­gi vi­ta­mi­nai, skai­du­los.

Iš­lais­vin­ti pė­das

Po il­gos dar­bo die­nos nu­sia­vus ba­tus api­ma ma­lo­nus leng­vu­mo po­jū­tis, ta­čiau va­sa­rą iš­lais­vin­ti pė­das nau­din­ga ge­ro­kai daž­niau. Pė­do­se yra vi­si svar­biau­si taš­kai, ku­rie at­sa­kin­gi už svar­biau­sius or­ga­nus – šir­dį, sme­ge­nis, kvė­pa­vi­mo ta­kus, virš­ki­na­mą­jį trak­tą, rau­me­nų sis­te­mą. „Vaikš­čio­ji­mas ba­so­mis vei­kia kaip ma­sa­žas, kuo daž­niau sti­mu­liuo­ja­mi taš­kai, tuo la­biau ak­ty­vi­na ir stip­ri­na su jais su­si­ju­sių vi­daus or­ga­nų veik­lą“, – paaiš­ki­na „Eu­ro­vais­ti­nės“ vais­ti­nin­kė.

Rei­kė­tų vaikš­čio­ti, ten, kur dan­ga nė­ra vi­siš­kai ly­gi, ge­riau­sia, kur yra ak­me­nu­kų, smė­lio, au­ga žo­lė, nes šiurkš­tus, minkš­tas ar ne­ly­gus pa­vir­šius ge­riau sti­mu­liuo­ja pa­duo­se esan­čius taš­kus ir vei­kia or­ga­niz­mą.

Mau­dy­nių nau­da

Be­ne di­džiau­sia va­sa­ros pra­mo­ga – pliuš­ken­tis eže­ruo­se, upė­se, pa­si­ner­ti į jū­ros ban­gas. Mau­dy­nės karš­to­mis die­no­mis pa­de­da at­si­gai­vin­ti, at­si­pa­lai­duo­ti, su­ma­žin­ti stre­są ir ne­ri­mą, o plau­kio­jant re­gu­lia­riai, tai ir nau­da vi­sam or­ga­niz­mui.

„Plau­kio­jant dir­ba be­veik vi­si kū­no rau­me­nys ir tre­ni­ruo­ja­mi svar­biau­si svei­ka­tai or­ga­nai – šir­dis, plau­čiai, ge­rė­ja lai­ky­se­na, lanks­tu­mas, kvė­pa­vi­mo sis­te­ma, krau­jo­ta­ka. Jei­gu žmo­gus tu­ri nu­ga­ros pro­ble­mų, pa­vyz­džiui, iš­var­žų ar su­si­dė­vė­ju­sių slanks­te­lių, jo gy­ve­ni­mo ko­ky­bė pri­klau­so nuo to, ko­kie stip­rūs nu­ga­ros rau­me­nys, o jie la­bai stip­ri­na­mi plau­kio­jant“, – pa­žy­mi spe­cia­lis­tė.

Atos­to­gau­ti prie jū­ros ypač nau­din­ga tiems, ku­rie žie­mą sir­go plau­čių už­de­gi­mu ar daž­nai ko­sė­ja – sū­rus jū­ros van­duo ir pu­šų oras pa­de­da va­ly­ti kvė­pa­vi­mo ta­kus ir ma­žė­ja ti­ki­my­bė, kad šal­tuo­ju me­tu li­gos pa­si­kar­tos.

Gau­dy­ti sau­lės spin­du­lius

Va­sa­rą dau­giau lai­ko leis­da­mi sau­lės spin­du­liuo­se ru­de­nį pa­si­tik­si­me su di­des­ne šyp­se­na, iš­veng­si­me ru­de­ni­nės dep­re­si­jos epi­zo­dų. Ne­ga­na to, sau­lės vi­ta­mi­nas stip­ri­na imu­ni­te­tą, pa­de­da en­dok­ri­ni­nei sis­te­mai, stip­ri­na kau­lus ir są­na­rius.

„Vi­ta­mi­nas D ga­mi­na­si tuo­met, kai ati­den­gia­me kuo dau­giau kū­no, tad ati­deng­tų plaš­ta­kų ar vei­do, kuo­met ke­liau­ja­me į dar­bą, šio ele­men­to ga­my­bai neuž­ten­ka. Dir­ban­čiam ir vi­sur sku­ban­čiam žmo­gui la­bai su­dė­tin­ga gau­ti sau­lės spin­du­lių pa­kan­ka­mai, to­dėl va­sa­ra yra tas me­tas, kai rei­kė­tų dau­giau ato­sto­gau­ti, at­si­pa­lai­duo­ti ir su­kaup­ti ge­ros nuo­tai­kos vi­ta­mi­no at­sar­gas ru­de­niui“, – pa­ta­ria vais­ti­nės spe­cia­lis­tė.

Per­sis­teng­ti ir­gi ne­rei­kė­tų, už­ten­ka 15–20 mi­nu­čių pa­bū­ti sau­lės spin­du­liuo­se be ap­sau­gi­nių prie­mo­nių. Per daž­nas ar il­gas kai­ti­ni­ma­sis ke­lia pa­vo­jų svei­ka­tai – di­dė­ja odos vė­žio ri­zi­ka, ma­žė­ja elas­tin­gu­mas ir oda sens­ta grei­čiau.

Dau­giau ju­de­sio

Va­sa­rą su­žy­dė­ję par­kai ir miš­ke­liai – tin­ka­ma vie­ta pa­si­vaikš­čio­ti, at­lik­ti vie­ną ki­tą spor­to pra­ti­mą ar ki­taip pa­ju­dė­ti. Ak­ty­vus gy­ve­ni­mo bū­das nau­din­gas iš­vaiz­dai, pa­de­da ge­riau jaus­tis, pa­lai­ky­ti ge­rą svei­ka­tą. Pa­sak „Eu­ro­vais­ti­nės“ vais­ti­nin­kės, kas­dien bent pus­va­lan­dį skir­da­mi mankš­tai stip­ri­na­me rau­me­nis ir kau­lus, di­di­na­me są­na­rių lanks­tu­mą, ma­žė­ja cho­les­te­ro­lio ly­gis, re­gu­liuo­ja­mas šir­dies pul­sas. Va­sa­rą ypač nau­din­ga išei­ti iš spor­to sa­lės ir mankš­tą at­lik­ti lau­ke. „Gry­na­me ore dau­giau įkve­pia­me de­guo­nies ir tai mai­ti­na vi­sus or­ga­nus, to­dėl ge­rė­ja mąs­ty­mas, nuo­tai­ka“, – sa­ko K. Stai­vė.

Per­sis­teng­ti ne­rei­kia, ga­li­ma pra­dė­ti pa­leng­va, pa­ma­žu di­din­ti tre­ni­ruo­čių in­ten­sy­vu­mą. Vy­res­nio am­žiaus, tu­rin­tiems svei­ka­tos pro­ble­mų ar vi­siš­kai ne­spor­tuo­jan­tiems žmo­nėms ge­res­nei sa­vi­jau­tai pa­lai­ky­ti už­ten­ka pa­pras­čiau­siai iš­lip­ti vie­na sto­te­le anks­čiau iš au­to­bu­so ir 20 mi­nu­čių pa­si­vaikš­čio­ti gry­na­me ore.