Tendencijos – liūdina
Dar pernai rašėme, kad savivaldybės tarybos narė Indra Drevinskaitė vieno tarybos posėdžio metu, per biudžeto pristatymą, buvo pareiškusi, jog „Biržų rajono savivaldybė tampa vienu dideliu socialiniu skyriumi“. Tačiau, susipažinusi su šių metų savivaldybės biudžeto projektu, politikė teigia šios minties neatsiimanti.
„Biudžeto projektas nei nustebino, nei nudžiugino. Vienas iš didžiausių lėšų paskirstymų, matyti, tenka socialinei sričiai. Galbūt, išklausius išsamesnį pristatymą komitetuose, vaizdas paaiškės, bet kol kas susidarė įspūdis, kad didės išmokos pašalpoms, kompensacijoms ar kitoms socialinėms išmokoms, o tai nėra labai džiuginantis dalykas. Tai rodo, kad Biržuose trūksta darbo vietų, o jei žmogus dirba – jo alga per maža. Labai liūdna, kad žmogus, dirbdamas, negali oriai užsidirbti ir turi kreiptis paramos. Tai kur ta gerovė savivaldybėje?“ – retoriškai klausė I. Drevinskaitė, pabrėždama, jog tai – nelinksma tendencija.
Ją domina, kiek lėšų biudžete skiriama ekonomikai, kiek – žemės ūkiui, nes tai irgi yra verslo dalis.
„Manyčiau, kad apie biudžeto formavimą reikėtų galvoti šiek tiek kitaip ir skirti daugiau dėmesio toms sritims, kurios pagyvintų Biržų rajoną. Būtų potencialios sritys tiems, kurie galėtų rasti darbo arba kurtų darbo vietas”,– įsitikinusi tarybos narė.
Akis bado… neaiškumai
Tarybos nario Daliaus Barkausko nuomone, šių metų biudžeto projektas – „visiškai kanceliarinis ir be ambicijų“.
„Labiausiai krenta į akis galybė europinių projektų ir didelis klausimas – kaip tos lėšos bus panaudotos skaidriai? Nes tie projektai tokie, kad net nežinia nei kas bus nupirkta, nei kas, už kiek ir kaip bus padaryta“, – įžvalgomis dalijosi D. Barkauskas.
Pasak jo, abejonių kelia ir tai, ar pakaks numatytų lėšų senojo pašto pastato remontui bei sporto komplekso statyboms.
„Aš šio biudžeto nedrįsčiau vadinti tvariu – jis veikiau „sausas”. Asmeniškai pasigendu išskirtinių sričių, tokių kaip atsinaujinanti energetika ar panašiai. Aišku, meras sakys, kad europiniai projektai – tai ambicijos, bet man jie labiau primena gerosios patirties pasidalijimą. Kitaip tariant, savivaldybės specialistai išvyks į kokią ekskursiją užsienyje, sudalyvaus seminare, gaus komandiruotpinigius – ir tuo viskas pasibaigs. O gal dar bus kažkas nupirkta brangiau nei rinkos kaina iš vieno tiekėjo. Didelis klausimas – kokios išlaidos slepiasi po tomis eilutėmis“, – kritiką išsakė tarybos narys.
Velnias slypi detalėse?
Tarybos nariui D. Barkauskui neaišku, kodėl Biržų rajono sporto centrui biudžete numatyta didesnė suma nei kitoms įstaigoms, o seniūnijoms skiriamos lėšos, pasak jo, paskirstytos nelogiškai.
„Tikrai ne pagal seniūnijos dydį“, – įsitikinęs politikas, kuris artėjančiuose tarybos posėdžiuose žada merui pateikti nemažai klausimų.
Anot D. Barkausko, daug dalykų paslėpta po biudžeto eilutėmis ir informacija – nedetalizuojama.
„Įdomu, kodėl savivaldybė samdosi privačius advokatus, nors turi savo teisininkų komandą? Iš kurios biudžeto eilutės tai bus finansuojama? Po kuria eilute slepiasi valdininkų kelionės? Kur vicemerė norės nusifotografuoti ir pademonstruoti savo naujus drabužėlius? Kaip sakoma, velnias slypi detalėse“, – kalbėjo tarybos narys.
Patyčių kultūra?
Jo teigimu, klausimų merui K. Knizikevičiui jis tikrai turi, tačiau stebina paties rajono vadovo laikysena.
„Meras, užuot atsakęs į nepatogius klausimus, leidžia sau pašiepti tarybos narius – esą mes nieko nesuprantame. Atsirado kažkokia patyčių kultūra. Tu gali užduoti klausimą, bet į jį nebus atsakyta“, – sakė D. Barkauskas.
Visada norėtųsi geriau…
Tarybos narys Tomas Četvergas sako, kad visada norėtųsi geresnio biudžeto, tačiau pripažįsta ir realijas.
„Didesnio dėmesio norėtųsi nevyriausybinėms organizacijoms. Tačiau, kiek pastebėjau, didžiausias dėmesys vėl tenka socialinėms sritims – ir čia, matyt, nieko nepakeisi. Žinoma, labai norėtųsi šiemet užbaigti sporto komplekso statybas ir sutelkti dėmesį į Astravo užtvanką. Džiugina, kad yra sportininkų rėmimo programa už pasiekimus. O dėl tvarumo – visais metais tas biudžetas vadinamas tvariu. Bet jeigu ko nors nori papildomai, reikia skolintis“, – komentavo T. Četvergas.
Poreikiai didesni, negu galimybės
„Visada poreikiai yra didesni nei finansinės galimybės, tačiau stengėmės užtikrinti didesnį finansavimą nei praėjusiais metais“, – sakė rajono savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė.
Anot jos, šiemet daugiau lėšų numatyta mokyklų remontui, didės finansavimas vaikų vasaros užimtumui. Tuo tarpu lėšos žvyrkelių laistymui techninės druskos tirpalu dulkėtumui mažinti bei parama bendruomenėms išliks tokiame pačiame lygyje kaip pernai.
Paklausta, kurioms sritims šiemet bus skirta mažiau nei pernai, J. Bagamolovienė konkrečių pavyzdžių nenurodė.
„Supraskite, mes visada stengiamės, kad visos sritys būtų patenkintos, bet poreikių labai daug. Tarkim, apšvietimo poreikis daug didesnis, nei galime skirti lėšų, todėl kai kurios gyvenvietės ar gatvės gali pasijusti nuskriaustos. Šaligatviai – turbūt sutiksite – ir pačiuose Biržuose dažnai nėra geros ar net patenkinamos būklės, bet juos remontuojame pagal turimas lėšas ir esamą poreikį. Norėtume sutvarkyti viską, bet galimybės tokios, kad lopome ten, kur prasčiausia“, – komentavo administracijos direktorė.
Skaičiai dar keisis
Pasak J. Bagamolovienės, šiemet seniūnijoms lėšos paskirstytos taip, kad nė viena nesijaustų nuskriausta.
„Stengiamės, kad būtų atliepti visi baziniai seniūnijų poreikiai, ir visa tai yra suderinta su seniūnais“, – sakė administracijos direktorė.
Ji pabrėžė, kad biudžetas dar keisis metų eigoje, nes šiuo metu tarybai teikiamas tik projektas.
„Tai yra projektas – ką mes siūlome. Tačiau galutinį sprendimą priima savivaldybės taryba. O metų eigoje, žinoma, biudžetas bus koreguojamas. Gaunamos valstybės lėšos, tikslinės dotacijos, vyksta perskirstymai iš vienos eilutės į kitą. Judėjimas vyksta visus metus, tad biudžetas, koks patvirtinamas metų pradžioje, toks metų gale dažniausiai ir nebūna“, – teigė J. Bagamolovienė.
Skylėtas kaip visada
2026 metų biudžeto projekte numatyta, kad savivaldybės biudžetą sudarys 60,2 mln. eurų pajamų, 2,2 mln. eurų metų pradžios lėšų likutis, o išlaidų numatyta 63,4 mln. eurų. Iš pastarųjų 946,8 tūkst. eurų – paskoloms grąžinti.
Administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė pripažino – biudžetas nėra visiškai subalansuotas, bet taip visada būna.
„Taip, savivaldybė nemažai skolinasi, daugiausia – prisidėdama prie europinių projektų. Turimos paskolos grąžinamos, imamos naujos… Bet, kaip minėjau, metų gale pajamos ir išlaidos susilygina, susitvarkome, link bankroto neiname“, – komentavo J. Bagamolovienė.
Anot jos, kai kurie tarybos nariai ir frakcijos yra pateikusios pasiūlymus ir į dalį jų atsižvelgta. „Tikrai daug komunikuojame su tarybos nariais, jie gauna atsakymus. Į kai kuriuos pasiūlymus atsižvelgėme, į kai kuriuos – deja, ne“, – sakė administracijos direktorė.
Teko rinktis, kas svarbiau
Meras Kęstutis Knizikevičius tikino, kad biudžetas parengtas tvariai ir subalansuotai.
„Norėčiau pabrėžti, kad biudžetas – didėjantis. Tas augimas susijęs su didėjančia minimalia alga ir didesnėmis planuojamomis gyventojų pajamų mokesčio įplaukomis. Stengiamės patenkinti visas sritis, nors įstaigų lūkesčiai buvo didesni, tad teko pasirinkti, kas yra svarbiausia. Tai nesiskiria nuo ankstesnių metų biudžeto formavimo“, – komentavo meras.
Anot jo, palyginti valstybės deleguotas su savivaldybės savarankiškosiomis lėšomis, kokių asignavimų tikėjosi įstaigos, tai skirtumas – truputį daugiau negu dešimt milijonų.
Liūto dalis – valdininkų išlaikymui
Rajono savivaldybė ir gyventojus kviečia susipažinti su 2026 metų savivaldybės biudžeto projektu, kuris skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje.
Didžiausia lėšų dalis – 31,4 mln. eurų – numatyta savivaldybės administracijai. Iš jų 4,4 mln. eurų skirta savarankiškoms funkcijoms finansuoti.
5,5 mln. eurų planuojama skirti Ugdymo paslaugų užtikrinimo, turizmo, kultūros bei sporto veiklos aktyvinimo programai. Iš šios sumos 141 tūkst. eurų sudaro valstybės biudžeto lėšos, skirtos neformaliajam vaikų švietimui.
11,8 mln. eurų numatyta Socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros bei jaunimo ir bendruomenių reikalų programai. Iš jų 146 tūkst. eurų – valstybės biudžeto lėšos, skirtos akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai organizuoti.
1,6 mln. eurų suplanuota Ekonomikos ir žemės ūkio plėtros programai, 7,6 mln. eurų – Aplinkos apsaugos ir infrastruktūros vystymo programai. Pastarosios sumos dalį – 1,7 mln. eurų – sudaro Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos.
Savivaldybės administracijos Biudžeto skyriui planuojama skirti 200 tūkst. eurų savarankiškoms funkcijoms finansuoti, o Kontrolės ir audito tarnybai – 110 tūkst. eurų.
Asignavimai seniūnijoms
Atskiros biudžeto eilutės skirtos ir seniūnijoms. Lėšos joms paskirstytos taip: Nemunėlio Radviliškio seniūnijai planuojama skirti 258 tūkst. eurų, Pabiržės seniūnijai – 234 tūkst. eurų, Pačeriaukštės seniūnijai – 238 tūkst. eurų, Papilio seniūnijai – 236 tūkst. eurų, Parovėjos seniūnijai – 268 tūkst. eurų, Širvėnos seniūnijai – 277 tūkst. eurų, Vabalninko seniūnijai – 388 tūkst. eurų, o Biržų miesto seniūnijai – 704 tūkst. eurų.
Finansavimas ugdymo įstaigoms
1,4 mln. eurų planuojama skirti savivaldybės priešgaisrinei tarnybai. 2,4 mln. eurų – „Atžalyno” pagrindinei mokyklai, 3,9 mln. eurų – „Aušros” pagrindinei mokyklai. Taip pat 2,62 mln. eurų – Kaštonų pagrindinei mokyklai, 2,2 mln. eurų – „Saulės” gimnazijai, 1,8 mln. eurų – Vabalninko Balio Sruogos gimnazijai.
890 tūkst. eurų asignavimų numatoma skirti Vlado Jakubėno meno mokyklai, 968 tūkst. eurų – Biržų rajono sporto centrui, 1,3 mln. eurų – mokyklai-darželiui „Vyturėlis”, 1,1 mln. eurų – lopšeliui-darželiui „Ąžuoliukas”, 1,8 mln. eurų – lopšeliui-darželiui „Genys”, 1,3 mln. eurų – lopšeliui-darželiui „Drugelis”.
210 tūkst. eurų numatyta Kirdonių universaliam daugiafunkciam centrui, 459 tūkst. eurų – Švietimo pagalbos tarnybai, 1 mln. eurų – Legailių globos namams, 575 tūkst. eurų – Visuomenės sveikatos biurui, 1,1 mln. eurų – Biržų Jurgio Bielinio viešajai bibliotekai, 1,2 mln. eurų – Biržų krašto muziejui „Sėla”. Maždaug 1,1 mln. eurų turėtų užtekti Biržų kultūros centrui, 184 tūkst. eurų – Turizmo ir verslo informacijos centrui.
Milijoninės investicijos
2026 metais planuojama panaudoti 1,9 mln. eurų Sporto ir sveikatingumo komplekso Biržuose statyboms. Apie 200 tūkst. eurų reikėtų vandentvarkos infrastruktūros objektų atnaujinimui ir plėtrai, o Tūkstantmečio mokyklos programų įgyvendinimui – 292 tūkst. eurų.
Numatyta 690 tūkst. eurų – mokyklų pritaikymo neįgaliesiems projekto įgyvendinimui, 210 tūkst. eurų – visos dienos mokyklos erdvių sukūrimui, 216 tūkst. eurų – ankstyvojo ugdymo užtikrinimui (socialinę riziką patiriančios šeimos). Mažiausiai 256 tūkst. eurų reikia „Saulės” gimnazijos stadiono užbaigimui, 140 tūkst. eurų – socialinio būsto fondo plėtrai. Reikia 121 tūkst. eurų žaliosios infrastruktūros plėtrai ir kitiems projektams arba iš viso – 10,1 mln. eurų, įskaitant europines lėšas, valstybės, savivaldybės prisidėjimą.
Taigi, skaičių daug, poreikiai dideli, o galimybės labai ribotos. Savivaldybės administracija tvirtina, kad stengėsi užtikrinti kuo subalansuotesnį lėšų paskirstymą, bet dalis tarybos narių pasigenda skaidrumo, aiškumo ir strateginio požiūrio.
Galutinį sprendimą dėl biudžeto formavimo priims savivaldybės taryba artimiausiame posėdyje.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.