Kolektyvinė atsakomybė – geras dalykas, nes niekam už nieką nereikia atsakyti?

Redakcijos nuotr.
Feliksas Grunskis
Feliksas Grunskis
Kartais stebimės, jog yra taip, kaip yra. Galėtume gyventi geriau, bet nejudame iš vietos arba net grįžtame atgal. Norėtume lėkti, bėgti, skuosti į priekį, bet mums neleidžia. Kas? Gal mūsų pačių tingumas neduoda užpakalių nuo sofų pakelti? Gal mūsų sumanymus pančioja valdžia?

Dažniausiai dėl nesėkmių ar nepasiektų gyvenimo aukštumų kaltiname valdžią. Sakome: ji šiokia ir anokia. Atrodo, kad valdžios žmonės vartosi, kaip inkstai taukuose. O mūsų neprileidžia prie gėrybių lovio. Gal ir gerai? Juk visiems neužtektų! Tačiau galėtų duoti daugiau. Neduoda. Kodėl taip elgiasi? Juk valdžioje yra gyvi žmonės, kurie mus valdo, mūsų gyvenimus tvarko. Dėl vieno ar kito mums nepatinkančio dalyko turėtume kaltinti ne abstrakčią valdžią, o poną Vardenį Pavardenį ar ponią Vardenę Pavardenę. Prie kiekvieno įstatymo ar jo pataisos turėtume matyti jo autorių. Panašiai, kaip prekybininkai buvo pastatę kartoninį poną Aurelijų alkoholinių gėrimų skyriuje? Kodėl taip nėra? O kartoninis ministras tėra tik išimtis. Ko geros todėl, kad yra reiškinys, kuris vadinamas kolektyvine atsakomybe.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/