Apie stogus, tikrintojus ir pilietiškumo stygių mūsų valstybėje

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Feliksas Grunskis
Nors esame uždaryti ar pridaryti karantine, bet gyvenimas tęsiasi. Toks jau tas gyvenimas. Juk gyvenimas ne tik mūsų, žmonių buvimas. Savo gyvenimus gyvena paukšteliai, vabalėliai, vabzdžiai, kirmėlytės. Visi gyvi sutvėrimai. Ir virusai. Vienas dabar žmoniją užpuolė. Kariaujame. Slepiamės savo gyvenimuose – būstuose, sodybose... Gyvename karo sąlygomis. Labai keisto karo, kuriame priešo plika akimi negalime pamatyti. Kai tokiomis sąlygomis pliekiamės, ne dyvai, jog kai kam stogai važiuoja.

Atsibodo karantinas?

Pasaulyje, tai vienoje, tai kitoje valstybėje jau vyksta protestai prieš karantiną. Tokių protestuotojų manymu, tas baisusis virusas neva išgalvotas. Tai gal net vaistų gamintojų akcija?! Uždarė žmones į karantinus be reikalo! Suvaržė konstitucines laisves! Šalin vakcinas! Šalin valdžias! Norime dirbti! Nenorime namuose sėdėti!.. Valdžioms tenka tokių protestuotojų laisves suvaržyti. Kodėl kam karantinas atsibodo? O gal dėl visko kaltas jau minėtas stogas? Juk valdžia negali būti kalta! Nors tikėtina, kad ir valdžios žmonėms gali stogas nuvažiuoti.

Signalai valdžiai

Manote, kad dabar valdžiai lengva?! Šitiek žmonių uždarė! Šitiek be darbo paliko! Tenka kasdien eiti prie mikrofonų ir aiškinti, kodėl taip, o ne kitaip reikia gyventi. Ir turime, kaip niekada, klausyti. Nuolat kartoja: saugokitės, žmonės, saugokitės... Vieni į galvą įsideda, o kitiems pro ausis praeina. Ir pastarieji dažniausiai gaudo visokias sąmokslo teorijas. Tokie karantino nenori, tad nuvažiavę prie Seimo net automobilių sirenomis užgrojo. O vargšas Seimas ir taip pakrikęs. Vieni išrinktieji nori posėdžiauti kartą, o kiti – du kartus per savaitę. Kai nėra darnos, pypsėjimas nepadės? Varpeliais ar sirenomis galima tik bičių spiečių nutildyti, kad bitės nesusikalbėtų ir iš bityno neišlėktų. Išrinktieji ir be automobilių klaksonų nesusikalba.

Užtikrino lygias galimybes?

Aukščiausi šalies vadovai nuolat matomi. O kaip pasireikšti kitoms valdžios įstaigoms, kurios dirba nuotoliniu būdu? Žmonėms gali susidaryti įspūdis, kad jos veltui duoną valgo. Tokiu atveju reikia veikti. Į save dėmesį atkreipti. Dabar, kai visi tuo virusu užsiėmę, būtina sublizgėti. Štai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sužibėjo. Kaip brangakmenis mūsų įstaigų karūnoje. Ši tarnyba nusprendė, kad Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbiamas „Pirmosios knygos“ konkursas yra diskriminacija dėl amžiaus. Mat šiame konkurse gali dalyvauti tik žmonės iki 35 metų. Tarnybos nuomone, panaikinus amžiaus cenzą, kandidatų sąrašas būtų platesnis. Tai padidintų laimėjusių knygų vertę. Ėmė tarnyba ir pabandė pakelti knygų vertę?! O Rašytojų sąjunga dabar ketina visai to konkurso neorganizuoti. Ir visiems lygios galimybės! Nori rašyti – rašyk, nemoki rašyti – nerašyk. Lygių galimybių tarnyba galėtų pasižiūrėti, ar dabar nepažeidžiama diskriminacija dėl amžiaus, jeigu pandemijos metu nepatariama į parduotuves eiti vyresniems nei 60 metų amžiaus. Žmogus, dar ne pensininkas, o pats negali nueiti duonos nusipirkti?! Turi sėdėti namuose ir knygas pradėti rašyti?

Veikia iki kitos institucijos?

Išgirdome istoriją, kaip Klaipėdos privačiame hospise virusu užsikrėtė ir pacientai, ir juos prižiūrėję žmonės. Supuolė tarnybos tikrinti. Paaiškėjo, jog hospisas turėjo teisę tik vienoje lovoje prižiūrėti vieną pacientą, o slaugė – 38 pacientus. Dabar už tokius dalykus hospiso savininkams gresia baudžiamoji atsakomybė. Jeigu ne virusas, būtų viskas gerai, neteisėta veikla būtų tęsiama? Mat pagal kažkokį reglamentą šį, neseniai įsteigtą hospisą būtų galima tikrinti tik po metų. Iš anksto pranešus, jog tą ir tą dieną bus patikrinimas. Ir tikrintojai būtų radę, kaip priklauso, tik vieną lovą? Virusas ėmė ir tokią gražią tvarką sugriovė!

Turime ir daugiau panašių pavyzdžių. Alytuje tik ugnis parodė, kad nusižengiant įstatymams buvo sukrauta tūkstančiai padangų. Kalnų padangų niekas nematė, nes tų kalnų neturėjo būti?! Kol gaisro dūmai kiek dangaus nepakilo!

Kilo skandalas dėl „Grigeo“ įmonės. Ji įtariama daug metų nevalytas nuotėkas leidusi į Kuršių marias. Tikrintojai nei matė, nei uodė! Nors žiauriai smirdėjo. Pavyko teršimą aptikti tik tada, sargas užmigo, ir teršėjai nespėjo vamzdžio skendės užsukti. Tada šalyje buvo pastebėta ir daugiau teršalų vamzdelių. Mat atkuto tikrintojai, kurie neva be pranešimų ir skundų savo nuožiūra negalėjo tikrinimų imtis.

Iki tol šiais ir kitais atvejais viskas buvo – čiki čiki? Netikite? Pasižiūrėkite į segtuvuose susegtus gražius patikrinimo aktus! Kontoros dirbo išsijuosusios! Ne už dyką – už atlyginimus. Ankstesniais metais buvo skelbta, jog valstybėje yra įsteigta daugiau kaip septynios dešimtys tikrintojų institucijų. Gal tiek ir veikia. O gal padaugėjo? Reikėtų daugiau! Juk matome, kad kai kurie tikrintojai gaudo ne pažeidėjus, o vėjus?

O ką mes?!

Ką mes turime apie šiuos valdiškus reikalus galvoti? Bala žino. Mums iš aukštybių aiškina: būkite pilietiški! Nepraeikite pro jokią negerovę. Pakelkite šiukšlę. Apskųskite darbdavį, jeigu gausite vokelį, jeigu lieps savo noru išeiti iš darbo... Nerūkykite kotrabandinių cigarečių... Ir taip toliau: bla, bla, bla... Jeigu mums pranešite, tada jau griebsime. Tada imsime – maža nepasirodys. O be pranešimo mes nieko negalime! Yra įstatymai, reglamentai ir kitokie biurokratiški momentai. Mūsų teisinėje valstybėje viskas taip sureguliuota, kad niekaip nepavyksta vis dar pasitaikančių negerovių iššluoti? Gal viskas todėl, kad kai kurios mūsų valdžios institucijos, paprasčiausiai, nėra pilietiškos? Kodėl nėra pilietiškos? Todėl, kad mes per mažai pilietiški! Pasaka be pabaigos?! Padėtis be išeities?!