Naujausios
Puodžių karalius žino molio kainą
Kuršėniškis Algimantas Tamašauskas, gegužės pabaigoje paskelbtas Lietuvos puodžių karaliumi, kalba ne apie jam uždėtos karūnos spindesį. Šia karūna įvertintas jo meistriškumas, kūrybingumas, sveikatą pakertantis daugelio metų darbas.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Darbas nueina niekais
Nuo keramikos degimo krosnies tvoskia karštis. Molio gaminiai jau baigti degti, krosnis aušinama, todėl visoje dirbtuvėje taip tvanku, kad neįmanoma imtis jokio darbo.
Nors Algimantas Tamašauskas — patyręs savojo amato meistras,paskelbtas septintuoju Lietuvos puodžių karaliumi, jam neramu, ką šįkart pamatys, atidaręs krosnį? Ar visi gaminiai bus ištvėrę arti tūkstančio laipsnių karštį?
Neretai ir gražiausi darbai virsta krūvelėmis duženų. A. Tamašauskas nuo grindų pakelia gražų ąsotį su užrašu „Tremties varpai“. Daug gaminių degant suskilo, bet šis, skirtas buvusiems tremtiniams, išliko.
Apmaudu, kai daugelis darbo ir laukimo valandų nueina niekais. Juk kol vazą, puodynes, ąsočius ar dar kokius nors gaminius nužiedi, išdžiovini, dekoruoji, glazūruoji, išdegi, praeina trejetas savaičių. O pabandžius paspartinti šį procesą, kyla grėsmė prisidaryti broko.
Brangus amatas
Puodžių karalius sako, jog keramika — brangus amatas.
Gerokai pakratyti piniginę tenka už molį, glazūrą, elektrą — ja varomos žiedimo staklės, degimo krosnis. Brangiai kainuoja kuras automobiliu nuvykti kartais ir kitoje šalies pusėje vykstančias muges. O dirbti ir važiuoti, prekiauti reikia, nes šis darbas Tamašauskams — ne šiaip hobis. Iš jo gyvenama.
O mugėse neretai tenka pajusti pirkėjų nuomonę, jog keramika — nesudėtingas amatas, o gaminiai — per brangūs.
„Parduodančiam visada atrodo, jog parduoda per pigiai, perkančiam — jog brangu“, — mano A. Tamašauskas. Jam yra pasitaikę, kad pirkėjas, bandęs molio dirbinį nusiderėti vos už pusę nurodytos kainos, galiausiai meta: “Gerai, tada pasidarysime patys“.
„Molio žiedėjas palieka savo darbą, kai nebeleidžia sveikata“, — karalius vardija pažįstamus puodžius, kuriuos po daugelio intensyvaus darbo metų kamuoja sąnarių, stuburo problemos, sutraukė pirštus.
Mokytojas leido pasikankinti
A. Tamašauskas į kuršėniškių puodžių būrį pateko grįžęs iš tarnybos armijoje, 1983-iaisiais.
Priėmė dirbti „Jiesios“ keramikos įmonėje žiedėjo mokiniu. Amato mokė patyręs meistras Vladas Damkus, antrasis Lietuvos puodžių karalius. Anot A. Tamašausko, jis visų paslapčių neskubėjo atskleisti, mokiniui “leido pasikankinti“. Patarimais Algimantui padėjo taip pat “Jiesioje“ dirbęs Algimanto brolis, kiti žiedėjai.
Buvo numatyta, kad mokytis teks tris mėnesius, bet jau po dviejų savaičių įmonės technologai, apžiūrėję mokinio nužiestus gaminius, nusprendė, kad juos jau galima glazūruoti ir degti. Tai reiškė, kad jis jau dirbs savarankiškai.
Darbas patiko, žiedėjų atlyginimai buvo geri.
Iš pradžių per dieną reikėdavo padaryti 30 — 50 ąsočių, kad užsidirbtum normalų atlyginimą. Palaipsniui darbo įkainiai mažėjo, žiedimo normos didėjo, jau turėjai nužiesti 100 ir daugiau ąsočių.
Šaliai atgavus nepriklausomybę, A. Tamašauskas ketino kurti savo verslą, bet buvo perkalbėtas — keliese įkūrė keramikos įmonę Šiauliuose. Joje dirbo šešerius metus.
Karalius ruošiasi parodai
Septintojo puodžių karaliaus dirbtuvės — namų ūkio pastate. Jam talkina po tiesioginio darbo grįžusi žmona.
A. Tamašauskas ketino savo dirbtuves plėsti, bet kad vaikų šis amatas nedomina. Be to, rinkoje keramikos gaminių daugėja, o juos perkančių — mažėja.
Kuršėnų krašte iki šiol molį tebežiedžia daugiausiai tik tie, kurie, kaip ir jis, amato mokėsi „Jiesioje“, kurios Kuršėnuose jau nebėra.
Ne vienas A. Tamašauskui lyg juokais, lyg rimtai buvo užsiminęs, kad jis, patyręs meistras, dalyvaujantis tautodailės parodose, yra vertas puodžių karaliaus karūnos. Vis dėlto Kuršėnų miesto šventėje prieš paskelbiant naująjį, septintąjį karalių, Algimantas nesitikėjo, kad bus ištarta jo pavardė. Pats mintyse turėjo du kitus pretendentus.
Tapęs puodžių karaliumi, A. Tamašauskas užsibrėžė tikslą surengti personalinę savo kūrybos parodą (pirmoji surengta prieš dešimt metų). Nemažai įdomesnių darbų saugomi supakuoti dėžėse, dar daug jų bus padaryta. Karaliaus ataskaita keramikos meno gerbėjams turėtų išeitų solidi.
MEISTRAS: Žiedžia septintasis puodžių karalius Algimantas Tamašauskas.
„VALDOVAS“: Kuršėniškis Algimantas Tamašauskas paskelbtas Lietuvos puodžių karaliumi.
IŠKILMĖS: Nuo šventės scenos nužengia du puodžių karaliai, septintasis, kuršėniškis Algimantas Tamašauskas (dešinėje), ir penktasis, uteniškis Vytautas Valiušis.
KERAMIKA: Čia — tik dalis Algimanto Tamašausko darbų, eksponuotų Kuršėnų miesto šventėje.
EKSPOZICIJA: Tautodailės parodose akį traukia Algimanto Tamašausko darbai.
SAUGYKLA: Darbai iki mugės ar parodos saugomi viename iš namo kambarių.
TVIRTYBĖ: Kiti gaminiai degimo krosnyje suskilo, o buvusiems tremtiniams skirto ąsočio karštis neįveikė.
DARBAS: Degimo krosnyje iš lėto aušta gaminiai.
BROKAS: Puodas, prie kurio nemažai triūsta, iš degimo krosnies ištrauktas suskilęs.
Autoriaus nuotr.