Naujausios
GYVENIMO PRIESKONIAI
Grožio kaina
Per šventes su Ieva apsikeitėme dovanomis. Aš jai rožinį vokelį, o ji man — žydrą. Nežinau, kokios silkės buvome užvalgę, tačiau apsikeitėme net nežinodami kuo. Gavome iš darbovietės. Abu neabejojome, kad vokuose čekis į prekybos centrą.
Po to gailėjausi, kad nenupirkau tiesiog kvepalų. Pasirodo, įteikiau dovanų kuponą asmeninei fotosesijai.
Fotografas, demonstruodamas didžiulį aparatą ir dar didesnį objektyvą, tikino, kad fotosesija kainuoja 700 litų, bet mums nuolaida — kainuos triskart pigiau. Pas jį neva „fotkinosi“ viena iš užgesusio „olialia“ žvaigždyno blondinių. Suprask — lygis.
Kaip fotografuotis? Žinoma, kuo erotiškiau. Tiek to, nuvijau mintį, kad paslėpto grožio mano Ievoje ieškos kitas vyras. Matyt, prisižiūri kasdien į valias, persisotinęs. Juk pasitaiko, kad vyro žvilgsnis į moterį būna tyras, o ne gašlus. Ar klystu?
Ieva išvertė savo spintą ir kaip visada joje nieko nerado. Fotografas prisiminė žinantis vieną topinę stilistę, kuri, žinoma, už tam tikrą mokestį parūpins daug žavių plonų ir siaurų drabužėlių. Kiek kainuos? Na, 200 litų... Įdomu, kokio dydžio stilistės spinta?
Ieva jau užsibizino — norėtų šitaip ir anaip į kadrą įlįst. Tik va, dar veidą nupiešt reikia. Nee... Neabejokite, ji tikrai graži, bet fotografas paaiškino, kad blykstės „nemėgsta“ natūralumo. Reiks „perdažyt“.
Panašiai, matyt, ir Dievas mąstė, kurdamas moterį. Lipdė, lipdė, o paskui numojo ranka: aj, pasidažys.
Dažytoja, į kuria visi kreipiasi „vizažiste“, ne pigesnė nei drabužių sandėlio savininkė. Taigi, visa fotosesija gavosi pagal pilną programą už VISĄ kainą.
Palydėjau Ievą į studiją. Teisinausi, kad labai noriu ją palaikyti šią sudėtingą gyvenimo minutę. Fotografas susirūpino tokiu mano dėmesiu. Pasiūlė eiti pasivaikščioti penkioms valandoms. Ieva nuo šių žodžių pagyvėjo.
Išėjau. Gal ji ir atsipalaidavo, bet man nuo to nė kiek ne ramiau. Atplėšiau savo žydrąjį voką. Vau — kuponas keturių rankų atpalaiduojančiam ir raminančiam viso kūno masažui. Kaip tik tai, ko reikia!
Tą vakarą su Ieva gėrėme arbatą. Ieva paraudusiais žandukais vis aiškino, jog nuogas kūnas yra... tobulas grožis, amžinas menas. Taip ir maniau — tas fotkintojas bus ją išrengęs iki Ievos kostiumo. „Nieko gašlaus, tik mano dailios kūno linijos — TAU, mielasis“, — švytėdama teisinosi Ieva.
„O aš ir nepykstu, brangioji. Ačiū tau už nuostabią dovaną“, — tariau jai ir užsimerkęs vėl pajutau tas stiprias bet švelnias rankas. Buvau ne ką mažiau išrengtas — tik rankšluostis saugojo mano dorovę. Tikiuosi, ji nebus šokiruota, kad dar ir nusiskutau pažastis, pasidariau pedikiūrą?
Adomas, gražus ir be kostiumo