Naujausios
Valdžia abejinga ūkininkų turgeliams
Krašto ūkininkai nori patys perdirbti užaugintą produkciją ir ją be tarpininkų parduoti. Šviežių, natūralių, gerų produktų viliasi įsigyti ir vartotojai. Neseniai Šiauliuose susibūręs ir įsiregistravęs krašto ūkininkų kooperatyvas „Agroturgelis“ paprašė leidimo prekiauti miesto Prisikėlimo aikštėje — istorinėje turgaus aikštėje. Savivaldybė neleido.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Šiaulių valdžia turgelius stumia į pakraščius
Pernai dar balandį po dviejų mėnesių svarstymų, Šiaulių miesto savivaldybės taryba nusprendė atsižvelgti į Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos prašymą ir leido ūkininkams sava produkcija prekiauti automobilių stovėjimo aikštelėse, šešiose vietose prie prekybinių pastatų Žuvininkų, Aido, Lyros, Krymo, Gegužių gatvėse.
Tarybos sprendime nurodyta, jog, pasirašius prekybos sutartį su Savivaldybės administracijos direktoriumi, bus galima prekiauti vieną kartą per savaitę 9--19 valandomis. Ir tik nuo balandžio iki spalio.
Toks miesto valdžios sprendimas gerokai nuvylė krašto ūkininkus. „Visų pirma todėl, kad tik viena vieta — prie prekybos centro Krymo gatvėje — realiai pasiteisino. Antra — “Turgelio“ projektui įgyvendinti reikalingos ūkininkų investicijos įsigyti kilnojamiesiems šaldikliams, automobiliams, kitai tūkstančius litų kainuojančiai įrangai. Prekiaujant kartą per savaitę, ši investicija niekuomet neatsipirks“, — sako kooperatyvo “Agroturgelis“ pirmininkas ir direktorius, jaunas ūkininkas nuo Meškuičių (Šiaulių rajonas) Ritas Kvietkus.
Šiaulių miesto savivaldybę gerokai šokiravo ir ūkininkų prašymas leisti prekiauti istorinėje Šiaulių turgavietės vietoje — dabartinėje Prisikėlimo aikštėje.
Pasak R. Kvietkaus, Kaune prekiaujama pačioje miesto širdyje — Rotušės aikštėje, kur visuomet pilna žmonių, o Šiaulių valdžia stumia turgelius kuo toliau į miesto pakraščius.
Nemažai ūkininkų turgelių veikla užsienyje domėjęsis R. Kvietkus sako, jog, pavyzdžiui, Austrijoje, Prancūzijoje turgeliai yra tapę miestų prestižo reikalu, „valdžia net kioskus pastato“. Suomijoje turgelių veiklos mėnesiais gretimi prekybos centrai nutraukia prekybą tais produktais, kurie esti turgelyje.
Ūkininkų interesas — iš pirmų rankų
Kooperatyvo „Agroturgelis“ narys ūkininkas Petras Barista iš Kuršėnų kartu su broliais ūkininkais Antanu, Broniumi bei savo sūnumi Mindaugu augina 600 mėsinių galvijų, turi pieno fermą. Jo ūkyje kepama kaimiška duona, ruošiama tautinio paveldo sertifikatui gauti, trim automobiliais vežiojama į prekybos vietas Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, ketvirtasis automobilis vežioja šviežią duoną po kaimus kaip autoparduotuvė.
„Mažesni mūsų duonos antkainiai leidžia palaikyti jos konkurencingumą. Vežiojimas toli kainuoja, viliuosi daugiau duonos parduoti Šiaulių turgeliuose“, — sakė ūkininkas.
R. Kvietkus — visame krašte žinomas braškių, aviečių augintojas, pintų dirbinių iš nežievintų vytelių gamintojas, už pastaruosius pelnęs originaliausio Vilniaus mugės gaminio diplomą. Ūkininkas iki šiol prisimena, kaip jo bandymas prieš porą metų išnešioti braškių pilnas dėžutes vieno prekybos centro pardavėjoms vos nesibaigė jo areštu.
„Agroturgelio“ steigėjais yra ir sodo gėrybių bei bulvių ūkį turintis Andrius Čepaitis nuo Radviliškio, sūrius savame pusantro šimto melžiamųjų karvių ūkyje Joniškio rajone gaminantis Eugenijus Stonys, kalakutų augintojas Remigijus Liaudinskas iš Šiaulių rajono.
Kad procesas neiškryptų...
Pasak „Agroturgelio“ kooperatyvo pirmininko R. Kvietkaus, jau preliminariai suderintos būsimųjų turgelių vietos Šiauliuose, prie prekybos centrų Rūdės, Lyros, Krymo gatvėse, šeštadieniais — Pabalių turgavietėje, sekmadieniais — šalia prekybos centro “Tilžė“. Vienur tetrūksta miesto Savivaldybės pritarimo, kitur — rašytinių sutarčių su prekybos centrų administratoriais.
Per vasario mėnesį norima šiuolaikiškai įrengti turgelio prekybos vietą prekybos ir pramogų centre „Akropolis“. Čia jau suderėtas 70 kvadratinių metrų salės plotas.
„Žmogus vienoje vietoje nori rasti viską, ko jam reikia. Todėl šiame turgelyje numatome kiek įmanoma platesnį asortimentą, norime suformuoti kaimišką stilių, ketiname įrengti informacinį ekraną su besikeičiančiais produkcijos auginimo, perdirbimo, fasavimo vaizdais“, — piešė turgelio viziją R. Kvietkus.
Kooperatyvas turgeliuose numato griežtą savikontrolę: juose kabės turgelio planas, bus paskirtas atsakingas už tvarką bei įrangą. Visi ūkininkai, atvežę produkciją, bus registruojami, todėl taps įmanoma bet kada sužinoti, kas pardavė netikusią prekę.
„Pirmieji mėnesiai parodys, ar tuo keliu einame. Stengiamės išjudinti turgelių veiklą iki pavasario, kol prasidės didysis darbymetis laukuose“, — sakė kooperatyvo pirmininkas.
NAUDA: „Turgeliai — tai kaimo gyventojų užimtumas ir pajamos, tautiškų tradicijų atkūrimas bei pirkėjui patiekiami išskirtiniai produktai“, — tokią turgelių naudą mato “Agroturgelio“ kooperatyvo vadovas Ritas Kvietkus.
TURGELIS: Ūkininkė Stasė Kelpšienė iš Rūdiškių (Joniškio rajonas) Šiaulių turgelyje iki pat šalčių prekiavo pienu, saldaus ir rauginto pieno varške, saldaus pieno sūriu ir sūriu su prieskoniais.
ASORTIMENTAS: Turgelyje pirkėjas gali rasti beveik viską, ko reikia pietų stalui.
Autoriaus nuotr.