Naujausios
Skaudus solidarumas
Pažeminti ir apiplėšti. Taip sakė besijaučiantys dirbantys pensininkai, sulaukę pirmųjų sumažintų pensijų. Ne vienas buvo šokiruotas: pensija mažėjo žymiai daugiau nei žadėjo valdžia. Ilgus dešimtmečius sąžiningai mokėję mokesčius, dabar pensininkai, tarsi bankai, priversti kredituoti nugyventą valstybę.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Pasitaupyti nepavyks
Vasario pradžioje, su reikalais užsukusi į banką, vienos Šiaulių gimnazijos mokytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), tiktai vyro paraginta, išdrįso pažiūrėti, kiek sumažėjo jos pensija. Paaiškėjo, kad pensija nuo 830 litų nukrito iki 250. Mokytojos darbo stažas — 36-eri metai.
„Išėjusi į pensiją, tikėjausi dar kurį laiką padirbėti ir pirmą kartą gyvenime šiek tiek pasitaupyti. Bet supratau, kad geresnis rytojus man negresia“, — ne be ironijos kalbėjo mokytoja.
Kol sveikata leidžia, mokytoja lieka dirbti, nes atlyginimas yra gerokai didesnis negu visa iki šiol gauta pensija.
„Algą aš užsidirbu. Vadinasi, šiuo metu moku dvigubai: gyventojų pajamų mokestį ir vėl — “Sodrai“, kuri ir taip iš manęs kas mėnesį atskaitys po 600 litų“, — mokytoja sakė tikrai atsisakytų sunkaus ir įtempto darbo mokykloje, jeigu jos pensija būtų bent kiek solidesnė.
Medelyno pagrindinės mokyklos direktorius Stanislovas Nauronis, kurio vadovaujamoje mokykloje dirba keturi pensinio amžiaus mokytojai, mano, kad mokytojai apsispręs mokslo metams pasibaigus. Dalis mokytojų pensininkų, norėdami išsaugoti didesnes pensijas, jau praėjusį rudenį susimažino darbo krūvį.
Direktorius įsitikinęs, jog dauguma pensininkų nebedirbtų, jeigu užtarnauta pensija leistų gyventi oriai.
„Apvogė du kartus“
Sumažintos pensijos ypač skaudžiai smogė vaikų globos įstaigų darbuotojams, kurių statusas pasikeitė — iš pedagogų jie tapo socialiniais darbuotojais. Nors darbo krūvis didėjo, atlyginimų koeficientai mažėjo nuo 18— 16 iki 14.
„Žmonės labai išsigandę. Niekas nesitikėjo, kad pensijos šitaip baisiai mažės,“ — sakė Marija Makarovienė, Šiaulių vaikų globos namų “Šaltinis“ direktorė. — Dar neatidavė tų pensijų, kurios buvo atimtos Pakso laikais, o dabar ir vėl... Du kartus apvogė. Nuotaika labai slogi, žmonės priblokšti. Man atrodo, eis lauk, sakys, man jau nieko nebereikia“.
„Šaltinyje“ dirba 8 pensinio amžiaus darbuotojai. Daugelį metų “Šaltiniui“ vadovavusi direktorė greitu laiku ketina ir pati eiti iš darbo.
Šiaulių suaugusiųjų poliklinikoje apie 40 procentų darbuotojų yra pensinio amžiaus. Mindaugas Maželis, poliklinikos vyriausiasis gydytojas, teigė dirbantiems brandaus amžiaus gydytojams jokių priekaištų neturintis — visi jie turi reikšmingos darbo patirties, jų veikla licencijuota.
„Blogai, visi ašaroja. Dirbom dirbom, atrodė, kažką užsidirbom — ir še tau, paliko tik ašaras, — atvirai pasakojo ilgametė šeimos gydytoja Felicija Krivickienė. — Apgavo valdžia, tikrai nesitikėjom. Man dar ir nuo našlės pensijos šešis litus nuskaičiavo. Kodėl latviai per Konstitucinį Teismą išsikovojo, kad pensijos atėmimas yra neteisėtas, o lietuviai negali?“
M. Maželis teigė galintis suprasti sudėtingą valstybės situaciją, bet negalintis suvokti valdžios nepagarbos dirbančiam žmogui, kuris moka mokesčius tam, kad valstybė išsilaikytų ir išlaikytų pašalpų gavėjus.
„O sulaukęs pensijos Lietuvoje gali būti išspirtas į gatvę — ačiū, nebereikalingas“, — poliklinikos vadovo nuomone, tokia valstybės politika yra žeminanti.
Perskaičiuoja kiekvienam individualiai
Angelė Jonaitienė, „Sodros“ Šiaulių skyriaus vyriausioji ryšių su visuomene specialistė, paklausta, kodėl pensijos mažėjo labiau nei žmonės tikėjosi, “Šiaulių kraštui“ paaiškino, jog anksčiau pateiktos lentelės, buvo tik orientacinės, skaičiai — apibendrinti.
„Pensijos perskaičiuojamos ne pagal lenteles, o pagal formules, kuriose koeficientų dydžiai kiekvienam žmogui gali būti skirtingi, — teigė specialistė. — Tad pensijos kiekvienam žmogui perskaičiuojamos individualiai, atsižvelgiant į paskirtos pensijos dydį ir draudžiamąsias pajamas.“
Senatvės pensijos mažinamos ir savarankiškai dirbantiems pensininkams (į šią kategoriją patenka individualių įmonių savininkai, jeigu jie nėra sustabdę veiklos ir apie tai deklaravę Valstybinei mokesčių inspekcijai).
Šiais metais pensijos buvo perskaičiuotos ir nedirbantiems pensininkams, kurių pensijos dydis viršija 650 litų.
KREDITORIAI: Pensininkai jaučiasi savo valstybei reikalingi tiktai kaip kreditoriai.
Gedimino SAVICKIO (ELTA) nuotr.
Kiek bus sutaupyta?
Į „Šiaulių krašto“ klausimus atsakė Lina Burbaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė:
— Ar jau žinoma, kiek lėšų „Sodra“ sutaupys, sumažinus pensijas dirbantiems pensininkams?
— Prognozuojama, kad pensijų sumažinimas padėtų sutaupyti 239 milijonus litų per metus. Tačiau reikia turėti omenyje, jog daug kas priklauso ir nuo darbo rinkos kaitos, ekonomikos augimo, žmonių nuotaikų ir apsisprendimo, tad ši suma tik preliminari.
— Kiek biudžetas neteks įplaukų iš pajamų mokesčio ir mokesčių „Sodrai“, kai pensininkai atsisakys darbo?
— Reikėtų turėti omenyje, kad tos vietos, kurias paliks dirbantys pensininkai, neliks tuščios. Ateis naujas darbuotojas, kuris mokės mokesčius valstybės biudžetui ir „Sodrai“.
— Dalies pensininkų nuomone, pensijų mažinimą dirbantiems pensininkams reikėjo diferencijuoti: dabar senatvės pensija mažinama ir tam pensininkui, kuris užsiima individualia veikla. Ar tokiais atvejais valstybė nepatirs daugiau žalos nei naudos?
— Pensijų mažėjimas ir yra diferencijuotas, priklausomai nuo draudžiamųjų pajamų dydžio. Šiuo paminėtu atveju asmuo galėtų reorganizuoti veiklą, ir, pavyzdžiui, steigti uždarąją akcinę bendrovę, įdarbindamas joje kitus asmenis.
— Ar ketinama sumažintas pensijas kompensuoti?
— Kompensavimo mechanizmas turi būti parengtas iki liepos 1 dienos.
KOMENTARAS
Vietoje bankų pasirinko pensininkus
Jonas Kazimieras BURDULIS, Lietuvos pensininkų sąjūdžio pirmininkas:
— Siekdama suformuoti 2010-ųjų metų valstybės biudžetą, Vyriausybė nesugebėjo rasti kitos išeities, kaip neturtingiausių visuomenės sluoksnių — pensininkų ir neįgaliųjų — pajamas apriboti žemiau absoliutaus skurdo ribos. Nesugebėjimas tvarkyti valstybės reikalų užmaskuotas tariamu nacionaliniu susitarimu. Bet tokio susitarimo nebuvo.
Visi mes esame savo valstybės piliečiai ir patriotai. Valdžia pareikalavo iš mūsų solidarumo, kurį primetė prievarta. Solidarumas negali būti primetamas prievarta, taip, kaip plėšikavimas negali būti vadinamas taupymu.
Ginčijamasi, ar pensija yra piliečio nuosavybė. Ar pažeistas teisėtų lūkesčių principas, ar ne?
Valdžia mėgsta sakyti, kad pensija nėra nuosavybė, ji neva tenka pagal solidarumo pricipą: mes išlaikėme vaikus, dabar vaikai išlaiko mus. O jeigu pensija nėra nuosavybė, vadinasi, darai su ja, ką nori: nori — atimi, nori — sumažini.
Bet jeigu kartą Konstitucinis Teismas pripažino, jog pensija yra piliečio nuosavybė, kam dar tie išvedžiojimai? Nereikia pamiršti, kad valstybė dar negrąžino pinigų pensininkams, kuriems buvo sumažintos pensijos.
Dirbdamas visą gyvenimą, žmogus mokėjo valdžios nustatyto dydžio įmokas. Pagal tai valstybė nustatė, kokio dydžio pensiją jam mokės. Tai taškas, visų diskusijų pabaiga.
Buvo sakoma: jeigu pensijų nesumažinsime, turėsime skolintis iš bankų. Susitikime su Vyriausybės nariais klausėme: kuriam laikui norite pasiskolinti nurėžtą pensijų dalį ir kiek procentų palūkanų mokėsite? Nes jeigu Vyriausybė skolinasi iš bankų, privalo mokėti palūkanas. O kodėl pensininkams — neprivalo?
Pensijų kompensavimo mechanizmo nėra. Žadama parengti liepos mėnesį, bet kas gali būti tikras, kad Vyriausybė iki to laiko gyvuos?
Pasirinktas ne tas kelias. Ir kai Seimas, Prezidentė kalba apie socialinę politiką, pirmiausia reikėtų jų paklausti, ar tokia politika apskritai yra? Socialinės politikos Lietuvoje nėra.
SKAIČIAI
* Iš viso praėjusį gruodį Lietuvoje dirbo per 108,1 tūkstančio senatvės pensininkų ir neįgaliųjų.
* Paskutinį metų mėnesį atleisti 8333 arba beveik 7 procentai dirbančių pensininkų ir invalidų. Pirmiausia iš darbo pasitraukia 300— 670 litų, atskaičius mokesčius, atlyginimo gaunantys pensininkai.
* Į darbą priimti 1195 pensininkai ir neįgalieji.
* Iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 600 000 senatvės pensininkų ir per 200 000 neįgaliųjų.