Naujausios
GATVĖS POKALBIAI
Mano batai buvo du...
Ši žiema — tikras išbandymas mūsų batams: brangiausią avalynę gali sugadinti snieguotos pliurės ir druskos mišinys. O jeigu dar įsigijai šiltuose kraštuose pagamintą avalynę, gali būti beveik užtikrintas, jog vaikščiosi drėgnomis ir sušalusiomis kojomis. Ar įmanoma pas mus nusipirkti šiltų, gražių, patogių, lietuviško klimato nebijančių batų? O gal šią žiemą gražių ir stilingų batų vieta — spintoje?
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Svarbiausia — kokybė
Vakar Šiaulių gatvės buvo gana sausos, bet šaligatviai padengti puriu ir drėgnu, su druska maišytu sniegu. Natūralu, kad tokiu oru dauguma praeivių avi patogius žemakulnius. Tačiau moterys ir žiemą yra moterys. Šiaulietė Virginija Prakaitienė kas dieną aunasi batus su kulneliais.
„Pirkau prieš porą metų. Labai patenkinta: patogūs ir šilti, einu kaip su šlepetėm“, — Virginija noriai pademonstravo ir net smagiai patrypė dailiais, stilingais, juodos natūralios odos ilgaauliais, kurių viduje įsiūtas natūralus kailis.
Šiaulietė jokios ypatingos priežiūros batams neskiria: „Parsinešiau tepalo už tris litus, ištepu, ir gerai“.
Kokybė — pagrindinis Virginijos pasirinkimo kriterijus. Įsitikinusi: neverta gundytis pigiais dalykais, verčiau susitaupyti ir sumokėti daugiau, tada daiktas ilgai džiugins. Jos nuomone, šiaulietės, kaip ir visos lietuvės, yra labai gražios, bet ypač vyresnio amžiaus moterims stinga skonio ir kasdienio dėmesio sau.
KOKYBĖ: Virginija Prakaitienė, rinkdamasi avalynę, už kokybę negaili mokėti.
Užsienyje kainuoja pigiau
Šiaulietis Eugenijus Krušinskas taip pat pasisako už kokybę. Šią žiemą per šalčius dėvi batus, prieš porą metų nusipirktus Vilniuje. Bulgariški. Šilti ir drėgmės nepraleidžia. Vyras mano, kad kokybė „prasideda“ maždaug nuo trijų šimtų litų.
Kai prireikia naujos avalynės, Eugenijus eina į parduotuvę vienas. Žino, kol išsirinks tinkamą, sugaiš laiko, todėl žmonos nevargina. Paprastai renkasi klasikinę avalynę.
Tiesa, batai Lietuvoje, šiauliečio nuomone, yra per brangūs. Pavyzdžiui, Liuksemburge, kuriame teko lankytis, kokybiška avalynė kainuoja perpus pigiau nei pas pas mus. „Gerus, kokybiškus batus gali nusipirkti už 70--80 eurų“, — sakė Eugenijus.
KAINA: Eugenijus Krušinskas įsitikino, kad, Lietuvoje avalynė kainuoja brangiau nei užsienyje. JTs
Avalynės paieškos reikalauja kantrybės
„Netyčia įsigijau labai patogius. Ir neslidūs, ir šilti“, — šiaulietė Nijolė Ragauskienė minkštus lygiapadžius batukus mina jau antrą žiemą. Šiuos batus ji pusvelčiui pirko iš žmogaus, kuriam atlyginimas buvo sumokėtas batais.
Naujos avalynės paieškos reikalauja nemažai laiko ir kantrybės.
„Sunku, nes visa mūsų rinka orientuota į paaugles. Jeigu batai gražūs, tai būtinai ant aukšto kulno. Jeigu žemi — dažniausiai grubūs ir negražūs. O jeigu tikrai gražūs ir patogūs — tuomet kaina kvapą gniaužia“, — sakė šiaulietė.
VARIANTAS: Nijolė Ragauskienė palaukia ir patikusius, kokybiškus batus dažnai įsigyja per akcijas.
Batai būna ir su popieriniais kulnais
Užsukame į batų taisyklą. Direktorė Gražina ir meistrė Birutė papasakojo apie šios žiemos batų taisymo ypatumus.
„Šią žiemą padaugėjo klientų, kurie prašo batus sulopyti“, — meistrė Birutė parodė, kurioje vietoje avalynė dažniausiai suplyšta — palei padą arba prie kulno.
Kartais žmonės atneša naujus batus ir prašo priklijuoti plonyčius puspadžius — apsaugai. Būna, naujiems batams tenka keisti pakulnę, kuri yra iš kartono. Dar viena dažna bėda — tarsi juostelėmis nusilupantys kulnai.
Kad batams kenkia druska, ne naujiena, bet taisykloje sužinome: kartais avalynei pakenkia netgi apsaugos priemonės. Žmonės ateina ir prašo impregnantą nuvalyti, nes nuo jo oda apsitraukia plėvele ir pasišiaušia.
„Mūsų salygomis reikia tvirto ir patogaus bato“, — sakė avalynės žinovės ir atskleidė pagrindinę patogios avalynės savybę — kulno aukštis turi milimetrais atitikti bato išlinkimą.
PRAŠYMAS: „Šią žiemą padaugėjo klientų, kurie prašo batus sulopyti“, — sakė meistrė Birutė ir parodė, kurioje vietoje avalynė dažniausiai suplyšta.
Jono TAMULIO nuotr.
P. S.
Batų istorija
Manoma, kad pirmykštis žmogus, matydamas aplink gulinčias gyvūnų odas, nupjovė letenas, išgremžė mėsą ir kaulus ir įkišo savo pėdas į jas. Surišti su ilga, stipria augalo virkščia tokie „batai“ nenukrisdavo.
Seniausia archeologų surasta avalynė buvo iš Egipto. Senovės Egipte sandalus darydavo iš supintų palmių lapų, su dirželiais ties kulkšnimis ir pirštais.
Per maždaug 8000 metų rašytinės (oficialios) istorijos žmonija sukūrė neįtikėtiną avalynės įvairovę.
Po VIII mūsų eros amžiaus batai, dengiantys pėdas, pakeitė iki tol avėtus sandalus.
Nuo XIV amžiaus avalynė buvo pradėta puošti tekstile ir plona oda.
XIV amžiuje smailianosių batų mada pasklido po visą Europą. Buvo netgi išleistas įsakas, reglamentuojantis bato ilgį priklausomai nuo avėtojo turto ir socialinio statuso.
Ilgiausio bato rekordas pasiektas viduramžiais. Tada batas pasiekė 2 pėdų ilgį (1 pėda — 30,5 centimetro).
Kai smailianosiai batai išėjo iš mados, XV amžiaus pabaigoje Šiaurės Europoje juos pakeitė batai plačiu priekiu.