Naujausios
Statistika
Policijos duomenimis, 2018 metais šalyje transporto priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnai buvo registruota daugiau kaip 4 tūkstančiai įvykių. Juose buvo sužaloti 48, žuvo 3 žmonės. 2019 metų įvykių statistinės suvestinės nepavyko rasti, tačiau praėjusių metų rudenį buvo užsiminta, kad eismo įvykių dėl susidūrimų su gyvūnais padaugėjo net ketvirtadaliu. BTA draudimo bendrovės atstovas žiniasklaidoje teigė, kad 2019 metais automobilių susidūrimų su gyvūnais skaičius, palyginti su 2018 metais, išaugo dešimtadaliu. Tad galime teigti, kad kasmet eismo įvykių dėl susidūrimų su gyvūnais daugėja. Ir gana ženkliai. Mat skelbiama, jog 2014 metų susidūrimų su gyvūnais buvo registruota tik apie 2 tūkstančius. Tad per penkerius metus avarijų dėl susidūrimų su gyvūnais padaugėjo daugiau nei du kartus.
Pavojingiausi – stambūs gyvūnai
Dažniausiai žmonės nukenčia, kai transporto priemonės keliuose susiduria su stambiais kanopiniais gyvūnais. Ypač tragiškos pasekmės būna, kai lengvasis automobilis susiduria su briedžiu. Mat patinas briedis sveria daugiau kaip 550 kilogramų. Ne ką menkesnė būna ir briedė – užauga iki 400 kilogramų. Rimtos pasekmės būna susidūrus ne tik su briedžiais, bet ir su elniais, stirnomis, šernais, naminiais gyvūnais. Net ir kiškiui patekus po automobilio ratais automobilis gali būti gerokai apgadintas.
Ne visur būna perspėjimai
Apie tikimybę, kad kelyje gali pasirodyti laukiniai gyvūnai, įspėja kelio ženklai „Laukiniai gyvūnai“, pastatyti pavojinguose kelio ruožuose. Tačiau ir bet kuriame kitame kelyje yra tikimybė, kad į kelią gali išbėgti laukinis gyvūnas. Jie bėga ar eina, kur jiems reikia, kelio ženklų nepaiso. O vairuotojai turi paisyti.
Skaudžiausios nelaimės dažniausiai įvyksta tamsiuoju paros metu. Daugiausia susidūrimų su gyvūnais įvyksta krašto keliuose. Dažni susidūrimai ir magistraliniuose keliuose. Tarp pastarųjų avaringiausias magistralinis kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda.
Patariama vietovėse, paženklintose kelio ženklais „Laukiniai gyvūnai“, sulėtinti greitį, kad, atsiradus kliūčiai, būtų galima suvaldyti ar sustabdyti automobilį. Važiuojant būtina stebėti kelkraščius. Dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį išbėga iš krūmais apaugusių pakelių. Svarbu ne tik laikytis leistino važiavimo greičio, bet pasirinkti saugų važiavimo greitį.
Pastebėjus kelkraštyje stovintį gyvūną pro jį reikia važiuoti atsargiai ir lėtai. Nemirksėti žibintų šviesomis. Nebaidyti garsiniu signalu. Mat nežinia, kaip pasielgs apakintas ar pabaidytas gyvūnas. Nežinia, kas jam šaus į galvą. Jeigu per kelią priešais automobilį perbėgo viena stirna ar kitas koks gyvūnas, geriau sustoti. Mat kai kurie gyvūnai laikosi bandomis. Prabėgus vienam gyvūnui, įkandin jo gali iššokti ir daugiau gyvūnų.
Apie įvykį reikia pranešti
Susidūrus su laukiniu gyvūnu, jei jis buvo sužeistas arba nugaišo, jeigu buvo sužeisti arba žuvo žmonės, jei buvo apgadintos transporto priemones, statiniai, kelio ženklai, atitvarai arba kitokie kelio elementai ar kitas turtas, vairuotojas privalo apie įvykį pranešti skubios pagalbos telefonu 112. Ir vykdyti pareigūnų nurodymus. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpins pareigūnai, aplinkosaugininkai ar medžiotojai.
Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta konkreti bauda už laukinio gyvūno partrenkimą, tačiau vairuotojas gali būti nubaustas. Juk įvertinus įvykio aplinkybes, gali būti nustatyta, kad važiuota per greitai ar kitaip buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės. Jei nustatoma, kad vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, tuomet baudos dydis priklauso nuo padaryto pažeidimo. Tačiau, jei eismo įvykio dalyvis pasišalina iš įvykio vietos, jam gali grėsti ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas.
Jeigu laukinis gyvūnas po susidūrimo liko gyvas, geriau prie jo nesiartinti, nes sužalotas žvėris gali būti nenuspėjamas. Gali pulti ir sužeisti prisiartinusį žmogų. Jeigu po susidūrimo negyvas žvėris guli važiuojamoje kelio dalyje, prie jo būtina padėti avarinio sustojimo ženklą, kad apie kliūtį būtų įspėti kiti vairuotojai.
Kaip saugotis
Draudikai pataria ant automobilių pritvirtinti ultragarsinius švilpukus. Jie generuoja vėjo keliama garsą, kuris girdimas net už 400 metrų. Automobilio viduje šio garso negirdima, o netoli važiuojamosios kelio dalies esančius gyvūnus šis garsas verčia suklusti ir nesiartinti prie kelio. Šių švilpukų pardavėjai aiškina, jog jie sumažina susidūrimo tikimybę su gyvūnais kelyje. Kai automobilio greitis viršija daugiau kaip 30 km per valandą, švilpukai skleidžia aukšto dažnio garsus (16-20 kHz), kurie atbaido gyvūnus nuo artėjančio automobilio. Žmonės bei automobilyje esantys augintiniai šių garsų negirdi. Švilpukai yra be laidų, jie lengvai uždedami ir lengvai nuimami nuo automobilio, tam nereikia šauktis specialistų. Šios žvėrių atbaidymo priemonės nėra brangios – kainuoja apie 10 eurų. Nors kai kurie mokslininkai abejoja, ar kanopiniai žvėrys girdi ultragarsą. Mat toks sugebėjimas žvėrims gyvenime lyg ir nėra reikalingas.
Išvada
Prieiname prie išvados, kad vairuotojai keliuose turi saugotis laukinių gyvūnų, nes gyvūnai ne visada automobilių saugosi. Kaltininkais dėl susidūrimo su gyvūnais dažniausiai tampa vairuotojai. Nors laukiniai žvėrys yra valstybės nuosavybė, todėl būtų gerai, kad valstybė užtikrintų saugumą keliuose, o nepavykus to daryti, atlygintų žmonėms nuostolius dėl tokių avarijų. Apie tai galima tik pasvajoti. Ir toliau kuo atsargiau važiuoti.