Naujausios
Jaunatviškas maksimalizmas
„O kur yra tas Biržų rajonas? Tolokai, bet reikia nuvažiuoti į Smilgius ir pamatysime“,- maždaug taip pasakę, jauni žmonės prieš metus atvažiavo iš sostinės į mažutį Smilgių kaimą ir čia pasiliko. Kaip miestiečiai ryžosi tokiai beprotiškai avantiūrai? „Jaunatviškas entuziazmas ir noras turėti savo namus“,- atsako Gabrielė Tomaševičienė. Ji pripažįsta, kad gyvenimas Vilniuje patogesnis, ten daugiau pramogų ir galimybių, tačiau... Jauna šeima labai norėjo savo būsto, todėl ieškojo skelbimuose tinkamo varianto. Suprato, kad norėdami gyventi sostinėje, turės įsipareigoti bankams. „Mūsų vaikai jau bus baigę mokyklą, o mes dar nebūsime grąžinę skolos už būstą. Koks gyvenimas skolon? Todėl radę skelbimą apie namo pardavimą Smilgių kaime, kuriame gyvena apie du šimtus žmonių, išperkamosios nuomos būdu nusprendėme šios galimybės nepaleisti“,- pasakoja Gabrielė.
Jauna šeima tikėjosi atrasti geresnės kokybės pastogę ir, nors namelis priminė lūšnelę su susproginėjusiais radiatoriais ir kiauromis sienomis, buvo gerokai pakrypęs, reikalaujantis skubaus remonto, Tomaševičiai nusprendė pasilikti. Jie nesijaučia atskirti nuo pasaulio – abu turi darbus – vyras Jurgis darbuojasi nuotoliu, Gabrielė įsidarbino virėja, nors baigusi dailės studijas, dukrytė pradėjo lankyti vaikų darželį Biržų mieste.
Širdies gerumas
„Vilniuje keliomis dešimtimis procentų viskas brangiau nei šiame kaime. O mes esame jauni, todėl susitvarkysime namus – juk ne nuoma, sau viską darai“,- sako Gabrielė. Nors dabar jauna moteris šypsosi, pirmos gyvenimo dienos kaime buvo nelengvos, tačiau vyras guodė – viskas bus gerai.
Gabrielės šeima jaučiasi laiminga, nes juos šiltai priėmė Smilgių kaimas. Įsikūrę praėjusios vasaros pradžioje, jie greitai sulaukė kaimynų pagalbos – padėjo pajungti vandentiekį, nušienauti sodybą, talkino remontuojant namus. „Ar jūs galite įsivaizduoti – mes, neturėdami dar savo lysvės ir šiltnamio, visą vasarą valgėme pomidorus, agurkus, salotas, kopūstus – viską mums davė aplinkiniai žmonės. Tokia atvira širdimi mums padėjo, kad tokio jausmo nesu išgyvenusi“,- emocijų neslepia Gabrielė.
Kad kaimas juos priėmė tarsi savus, šiltai ir nuoširdžiai, ji ne kartą įsitikino ir pateikia pavyzdį – susitarė iš vieno kaimo gyventojo imti pieno. Atėjo laikas atsiskaityti, o žmogus ir sako: „esate naujakuriai, jums reikia padėti, nieko iš jūsų neimsime“.
Iniciatyvai pritarė
Apsipratusi kaime, Gabrielė pradėjo dairytis, kuo gi gyvena vietos žmonės, ir pasigedo, kaip ji sako, judesio. Susirado bendruomenės centro atstovus ir pasisiūlė į talką parašyti projektą ir gauti paramą vaikų žaidimo aikštelei įrengti. „Bendruomenės pirmininkė Danguolė Plentauskienė organizuoja renginius, o vaikams pažaisti saugios erdvės trūko“,- teigė pašnekovė.
Kaip sakė, taip padarė, ir dabar kaime yra ne tik nušienauta aikštė, bet ir vaikų žaidimams skirta aikštelė. Todėl dabar vaikai ne dviračiais zuja ant kelio, bet daugiau laiko praleidžia supdamiesi ir karstydamiesi jiems skirtoje erdvėje.
Reikia geresnio kelio
Smilgių kaimas yra 4 km į pietvakarius nuo Pačeriaukštės. Čia yra Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, stūkso akmuo „Velnio laipteliai“. Anksčiau šis kaimas buvo žinomas kaip bajorkaimis.
Dabar Smilgiuose gyvena ūkininkai ir tie, kurie jiems talkina. Žinoma, yra ir savo pomėgių negalinčių atsisakyti – kaip ir kiekviename kaime arba mieste pasitaiko ir turinčių priklausomybių. Pasidairius po gyvenvietę, atrodo, jog kai kur trūksta tvarkos, tačiau juk prašalaitis nepaaiškins, kaip vietos žmogui gyventi.
Kaimas yra tarsi atskirtas nuo rajono centro – neturi asfaltuoto privažiavimo, tačiau gyventojai pasiryžę pakovoti už tai, kad kelias būtų geresnis, ir į kaimą atvyktų daugiau jaunų šeimų.
Budri kaimynų akis
Taip pat, kaip šie naujakuriai, kažkada kaime apsigyveno agronomai – iš pradžių baugiai ir jiems atrodė gyvenimas atokiame Biržų rajono kaime, bet paskui, kaip jie sako, prigijo tarsi Smilgių žemės molis prie šios vietos.
Tai tokia ta Smilgių kaimo žmonių gerumo jėga – traukia jaunas šeimas į savo kraštą ne moderniu gyvenimu, bet nuoširdžiu priėmimu. „Sunku apsakyti, koks žmonių gerumas. Užėjus į namus, be pusantros valandos neišeisi – visada bus apie ką pakalbėti ir kuo pasidžiaugti“,- sako Gabrielė. Smilgiuose nereikia netgi saugios kaimynystės grupės – kaimynai rūpinasi vieni kitų saugumu ir nepraleis pro akis prašalaičio.
Gabrielė sako, kad tik pajautęs kaimo žmonių gerumą, žmogus galėtų suprasti, kad žmogiška šiluma yra kažkas daug daugiau ir vertingiau nei gražesnis būstas arba patogesnis gyvenimas. „Čia širdis džiaugiasi“,- šypsosi jauna moteris.
Biržų kultūra Biržuose, Lietuvoje ir pasaulyje.
