Naujausios
Kaip netapti avinėliu vilko kailyje
Šiuolaikinės ezoterikos bei okultizmo žinovas prancūzas kunigas Benoit Domergue mano, kad kraujas, smurtas, mirtis užima vis daugiau vietos mūsų gyvenime. Kunigas nesmerkia interneto, muzikos ar žaidimų, tik įspėja: reikia mokėti rinktis. Internetą jis lygina su itin galinga mašina, kuriai valdyti reikia vairuotojo pažymėjimo ir laikytis eismo taisyklių. Jau 25-erius metus kunigas lankosi sunkiojo metalo muzikos koncertuose, kad pats įsitikintų jos poveikiu.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Žaloja ne tik sielas, bet ir kūnus
Tėvas Benoit subkultūros reiškinius tyrinėti pradėjo prieš 25-erius metus ir jau du dešimtmečius skaito paskaitas. „Ką šiandienos pasaulis siūlo žmogui ir kas už to slypi?“ — klausia paskaitose tėvas Benoit. Vienareikšmio atsakymo kunigas neturi: “Nesu tam, kad dėstyčiau tiesą. Ieškokime tiesos visi kartu. Jaunimo kultūra nėra bloga, kartais ir pats per naktį naudojuosi internetu. Bet esmė yra išmokti teisingai naudotis“. Jis kvietė mokyti, šviesti jaunimą nelandžioti po interneto svetaines, kuriose ir atvirai, ir potekstėje kalbama apie satanizmą ir panašius dalykus.
Jis sutinka daug jaunų žmonių, išgyvenančių egzistencinį nerimą, žalojančių save, susižavėjusių mirtimi. Bendraudamas su jaunimu, ieško atsakymo, iš kur smurtas kyla. Ne kartą kunigas išgirdo pareiškimą: mums reikia smurto, nes pasaulis jo pilnas — kankina ekonominė krizė, vargina spaudimas mokykloje, universitete, kur reikia konkuruoti, nėra dialogo su tėvais, kurie nuolat dirba.
O savęs žalojimas — smurto išraiška. Pas kunigą ateinantys gotai vilki drabužius su ilgomis rankovėmis, nes slepia sužalotus kūnus. Ant savęs rašo skutimosi peiliukais, peiliais.
„Su sunkumais susidūręs paauglys skaudžiai reaguoja, šį blogį reikia nukanalizuoti. Tam tinkama priemonė — sportas, bet jaunimas geriau renkasi vaizdo žaidimus. Galite paprieštarauti: graikų laikų tragedijose yra ir mirties, ir smurto. Bet Sofoklio tragedija netrunka valandos, o jaunimas smurto žaidimus žaidžia per naktį. Pasikeitė ne pasaulis, o prieinamumas, — įsitikinęs B. Domergue. — Jauni žmonės taip lengvai žaloja sielas.“
Muzikos įtaka įsitikina pats
B. Domergue pateikė R. Polanskio filmo „Antikristo gimimo istorija“ pavyzdį. Šio filmo kūrimo metu nutiko tragedija: buvo nužudyta besilaukianti režisieriaus žmona, įvykdytos satanistinės mišios.
Kunigas, studijuodamas muzikos istoriją, pastebėjo, kad po šio filmo atsirado daug kraštutinių sunkaus metalo muzikos grupių, kurios veikia jaunimą. Prancūzas 25-erius metus lankosi tokių grupių koncertuose, stebi jų muzikos poveikį iš arti.
„Taip apsirengęs neinu, — pajuokauja, parodęs į kunigišką aprangą. — Muzika, festivaliai yra nuostabu, bet kas kita, jei “sunki“ muzika trunka valandas. Šiandieninė muzika ne tik klausoma, ji ir matoma, pagal ją šokama — 100— 200 tūkstančių žmonių kruta vienu metu. Jų šokiai yra specifiniai, dažniausiai — transo“.
B. Domergue gerai išmano Marlyn Mansono kūrybą, yra buvęs keturiuose jo koncertuose, perklausė visus jo CD, išvertė dainų tekstus.
Kunigas atkreipė dėmesį į pseudonimo paradoksalumą: žmogus, nužudęs R. Polanskio žmoną, buvo Čarlzas Mansonas. Sušvelnindamas šį aspektą, dainininkas pasirinko gražuolės aktorės Marlyn Monro vardą.
„Jaunimas sako: tai — tik spektaklis. Jaunimui atsakau, kad tai ne tik spektaklis. Nenoriu demonizuoti metalo muzikos. Bet šokiravo, kad praėjus kelioms dienoms po “Lordi“ pergalės Eurovizijoje, Suomijoje buvo sudeginta bažnyčia“, — sako kunigas.
B. Domergue šokiruoja vienoje iš M. Mansono dainų dainuojami žodžiai: „Tu tokia graži kaip svastika“. Svastika — šventas induizmo, budizmo ir džainizmo simbolis. Bet kai atlikėjas, dainuodamas šią dainą, vilki Trečiojo Reicho esesininko uniformą, įnešama sumaišties: jaunimas svastiką supranta kaip hitlerizmo ženklą.
Kunigo žodžiais, M. Mansonas teisus dainuodamas apie Jėzaus mirtį, bet tekstuose trūksta kertinės detalės: po Jėzaus mirties yra prisikėlimas.
Auka virsta budeliu
B. Domergue yra laidojęs ne vieną nusižudžiusį vaiką. Sunkiomis akimirkomis tėvus guodžia: „Meilė, kurią jūs jaučiate, stipresnė už mirtį, kuri pasiglemžė jūsų vaiką.“
Paskaitos Šiaulių universitete klausytojus jis pakvietė gyventi pasaulyje, klausytis muzikos, eiti į kiną, žaisti žaidimus. Tik žinoti, kad ugnis yra dvejopa: gali būti ir židinio, ir liepsnosvaidžio.
„Mano teiginys, kad susitinku su šimtu gotų ar metalistų, yra netiesa. Iš tiesų susiduriu su “apdorotu“, paveiktu jaunimu. Jie yra avinėliai, persirengę vilkais“, — mano kunigas.
Vienam iš klausytojų pasiteiravus, kiek yra demono paliesto jaunimo, kunigas atsakė:
— Galbūt atsakymas jus nustebins. Per daug paprasta sakyti, kad jaunimas paliestas šėtono. O aš, kai supykstu? Tada juk irgi atlieku šėtono darbą.
Bet yra jaunimo, kuris beprotiškai kenčia. Hebrajų kalboje labai panašiai skamba žodžiai „melstis“ ir “šaukti“. Pas mane ateina jauni žmonės, nemokantys melstis. Bet aš matau: jie yra ant savižudybės slenksčio, gal apsėsti.
„Viešpatie, ateik manęs gelbėti“, — pamokau sakyti šiuos žodžius, palaiminu. Jei situacija labai sudėtinga, kreipiuosi į mediką ar egzorcistą. Apibendrinimai tokiose situacijose netinka.
— Kodėl smurtautojai jaunėja ir tai nieko nebestebina?
— Paauglystėje berniukas tampa vyru, o mergina — moterimi, kūne vyksta hormonų virsmas, kuris gali pakeisti psichologiją. Išgyvenimai paauglystėje yra normalu.
Bet jei paauglys ima žiūrėti žiaurius filmus, jo siela gali būti išniekinta. Tai — blogio slėpinys. Paauglys ir toliau nori žiūrėti tokius vaizdus, kol tam tikrą akimirką tampa viso to auka. Kol galiausiai, kaip kiekviena auka, virsta budeliu.
PAVOJUS: Kunigas Benoit Domergue nekaltina šiuolaikinių informacijos sklaidos priemonių, bet įspėja, kad jomis reikia mokėti naudotis: filmas, žaidimas ar muzika gali kelti pavojų.
TIESA: Paskaitose kunigas Benoit Domergue nepateikia vienos tiesos, o atsakymų siūlo ieškoti kartu.
ĮSPĖJIMAS: Kunigas Benoit Domergue ragina gyventi, klausytis muzikos, eiti į kiną, žaisti žaidimus. Bet įspėja nepamiršti, kad ugnis būna dvejopa: židinio ir liepsnosvaidžio.
KLAUSYTOJAI: Klausytis svečio iš Prancūzijos paskaitos susirinko sausakimša Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto salė, daugiausia — studentų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.