Naujausios
Atidaryti privatūs senjorų namai
Pirmieji Šiaulių apskrityje privatūs senjorų namai — dienos užimtumo centras nuošaliame Beržėnų kaime (Joniškio rajonas), supami laukų erdvės, miškų, tvenkinio, duris atvėrė savaitgalį. Čia nuolatinį prieglobstį ras nuo 30 iki 35 žmonių, taip pat — dieną ar savaitę, mėnesį, galės praleisti tie, kuriuos pržiūrintys artimieji bus išvykę.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Dirbs apie 10 žmonių
Įvažiavusius į Beržėnų kaimą pasitinka baltas trijų aukštų pastatas. Buvusi pradinė mokykla pagal rekonstrukcijos projektą pertvarkyta, su pristatytu papildomu trečiu aukštu virto jaukiais, patogiais senjorų namais — dienos užimtumo centru.
Kraštietis verslininkas Pranas Ragulis, vedžiodamas po vidų, pasakoja: pirmame aukšte — salė, kūrenasi židinys, bus koplytėlė, tolėliau į dešinę — virtuvė, kurioje gaminama ir iš vietos ūkininkų daržovių, pieno produktų, kairėje — administracijos kabinetas. Kol kas dar tvarkomas ir jame šeimininkauja vienas pats šių namų savininkas — direktorius. Tačiau netrukus įstaigoje prireiks apie 10 žmonių rankų. Tiek bus įkurta naujų darbo vietų.
Antrame ir trečiame aukštuose įrengta 18 gyvenamųjų kambarių, iš jų — 8 vienviečiai ir tiek pat dviviečių. Likusiuose galės įsikurti po tris ar net keturis labiau mėgstančius bendrauti senolius. Visuose kambariuose yra atskiri tualetai ir dušai, kai kur — balkonai. Sunkiau judantiems savo kambarius pasiekti padės liftas.
Pirmoji gyventoja
Viename kambaryje nuo Kalėdų įsikūrė pirmoji senjorų namų gyventoja 72-ejų Danutė Garlauskienė iš Šiaulių. Ilgus metus vaisių ir daržovių bazėje dirbusi moteris su nekantrumu laukė šių namų atidarymo.
„Čia šilta, jauku, geras maistas. Nueinu į apačią virtuvėn ir pasiimu, ko noriu. Klausausi radijo, skaitau knygas, kurias atsivežiau iš namų, bendraujame su savininko seserimi Stase, kartu padainuojame. Jei noriu, einu žiūrėti televizorių. Gerai, patogu čia gyventi“, — pasakojo šiaulietė.
Galima apsistoti ir dienai ar savaitei
Žmogus, norėdamas įsikurti Beržėnų senjorų namuose, turės pervesti pradinį 5000 litų įnašą, kuris jam garantuoja kambarį iki gyvos galvos. O išlaikymas, priklausomai nuo žmogaus sveikatos, reikalingos priežiūros, kas mėnesį atsieis nuo 1000 iki 1700 litų. Jei senolio pensija per maža, jis neturi vaikų, artimųjų, kas galėtų primokėti, likusią dalį, anot savininko, dengs savivaldybė.
Šiuose namuose galima apsigyventi ne tik visam laikui, bet ir atvykti dienai, savaitei, mėnesiui, jei artimieji suplanuoja kelionę, nori atostogų ar šiaip atsiranda nenumatytų reikalų kažkur išvykti, o seno ar neįgalaus žmogaus nėra kur palikti.
Pranas Ragulis rodo senovinę veikiančią siuvimo mašiną. Sako, ja galės norintys pasiūti, kiti gal mezginiais užsiims. Vasarą stipresniems siūlys pasivažinėti po apylinkes dviračiais. Vietos čia gražios: pievos, miškai, tvenkinys. Netrūksta žvėrelių.
Autorės nuotr.
KAMBARIAI: Kambariai jaukūs, visur kilimėliai, staliukai, pro langus atsiveria kaimo gamta.
PATOGUMAI: Prie kiekvieno kambario yra atskiras dušas ir tualetas.
NAMAI: Savininkas senelių namais pavertė buvusį mokyklos pastatą, papildomai pristatęs trečią aukštą.
SIUVIMAS: Savininko sesuo Stasė Katkevičienė demonstruoja mamos palikimą — dar veikiančią siuvimo mašiną, kurią galės pasinaudoti namų gyventojai ir dienos užimtumo centro lankytojai.
GYVENTOJA: Pirmoji senjorų namų gyventoja 72 metų Danutė Garlauskienė atsikėlė iš Šiaulių.
DARBAI: Senjorų namų savininkas Pranas Ragulis dar nenusiramina, nes laukia valymo įrengimų statyba, pirtis, o ateičiai turi ir daugiau planų.