Šimtmečio sulaukę Biržų šauliai dar nepavargę ir jauni

V. Šeško nuotr.
Priesaika su šaulių vėliava.
Penktadienį Biržų krašto Sėlos muziejuje minimas Biržų šaulių organizacijos šimtmetis. Biržų šaulių kuopos vadas Vidutis Šeškas džiaugiasi, jog visoje apskrityje Biržų šauliai yra vieni iš aktyviausių.

Atlaikė didelius pavojus

1920 spalio 19 dieną daugiausia tuometinio Žemės ūkio ir Valstybės turto ministerijos įgaliotinio Petro Kregždės ir Biržų komendanto kapitono Matulionio pastangomis įsteigtas Biržų šaulių būrys. Biržų apskrities skyriaus valdybos pirmininku po metų išrinktas Jonas Mulokas.

Nacių okupacijos metais daugelis šaulių dalyvavo tautiniame pasipriešinime prieš nacius, galimos pakartotinės sovietinės okupacijos atveju ruošėsi pasipriešinimui.

Prasidėjus antrajam pasauliniam karui 1941 m. birželio 24-26d. Rainiuose sovietiniai budeliai žvėriškai nukankino 76 lietuvius, iš kurių 37 buvo šauliai.

Po Nepriklausomybės atgavimo, pirmieji biržiečiai šauliai prisiekė 1992 m. lapkričio 23d., todėl galima manyti, kad tai Biržų šaulių organizacijos atkūrimo diena. Pradžioje biržiečiai sudarė būrį, 1997 metais būrys išaugo iki kuopos. Pirmuoju vadu tapo V. Serapinas.

Pirmoji Biržų šaulių vadė moteris buvo R. Baltienė, vadovavusi 1 šaulių kuopai nuo 2002 m. iki 2014 m.

Vidutis Šeškas, Lietuvos šaulių sąjungos Alfonso Smetonos šaulių 5-tos rinktinės Stepono Giedriko-Giriečio Biržų 501-os kuopos vadas.

Šiandien šauliai neturi tokios padėties kaip kadaise, kai ši organizacija pradėjo savo veiklą prieš antrąjį pasaulinį karą. Dabar atskiruose Lietuvoje šauliai gyvuoja pavienių entuziastų dėka. Ne visi vadai turi tiek laiko, kad galėtų skirti jėgas organizacijai, kurios finansavimas mažas, o prestižas ir narių elgesys turi išlikti nepriekaištingi. Reikalavimų daug, o resursai – idėjinių žmonių rankose. Ne paslaptis, kad jėgos slopsta, daugelis nors ir norėtų, pavargę nuo pareigų perleidžia patriotiškumo estafetę kitiems. Juk šis darbas nėra apmokamas, kad būtų galima jam atsiduoti neturint kito pragyvenimo šaltinio.

Biržų šauliams pasisekė, nes jų kuopos vadas Vidutis Šeškas vis dar nepraranda entuziazmo ir šypsena pasakojant apie auklėtinius nedingsta nuo jo veido. Dabar jis yra pensininkas, prieš tai 25 metus atidavė darbui policijoje, dirbo Vidaus reikalų ministerijos kadrų skyriuje.

V. Šeškas pasikviečia „Biržiečių žodį“ į svečius. Kol šeimininkas ruošia kavą, dairomės po kambarį. Į akis pirmiausiai krinta kariškų ženklelių kolekcija, knygų gausa. V. Šeškas džiaugiasi sukauptais retesniais egzemplioriais, tarp kurių ir prieškarinis „Trimito“ numeris. Matyti, kad visas vado gyvenimas paskirtas švietimuisi ir tėvynei. V. Šeškas rodo filmuką, kurį sukūrė apie praeitų metų šaulių veiklas. Taip daro kasmet.

Netikėtai suskamba telefonas – paskambina šaulė Barbora. Klausia, ar vadas turi laiko. Kur jau vadas neturės! „Tai labai protinga gimnazijos ketvirtokė, su ja įdomu pasikalbėti visomis temomis. Jau išnagrinėjo Adolfo Ramanausko Vanago prisiminimus, dabar siūlau jai paskaityti Vlado Putvinskio-Nacių okupacijos metais daugelis šaulių dalyvavo tautiniame pasipriešinime prieš nacius, galimos pakartotinės sovietinės okupacijos atveju ruošėsi pasipriešinimui. Nacių okupacijos metais daugelis šaulių dalyvavo tautiniame pasipriešinime prieš nacius, galimos pakartotinės sovietinės okupacijos atveju ruošėsi pasipriešinimui. raštus. Būtent šis žmogus padėjo ideologinį šaulių organizacijos pamatą“, – pasakoja V. Šeškas.

Paklaustas, kokia bendravimo su jaunimu sėkmės paslaptis, V. Šeškas teigia, kad bendrauti su vaikais reikia kaip lygus su lygiu ir jokiu būdu nekelti balso.

V. Šeško rūpestyje šiuo metu yra 36 suaugę šauliai ir 68 jaunieji. Iš viso per jo rankas perėjo jau 350 šaulių. „Šiai organizacijai turi atsiduoti visas. Neturi rūpėti nei šeima, nei niekas. Kariai savanoriai gauna užmokestį, o šauliai patys ir uniformą turi nusipirkti, iš savo lėšų važiuoja į pratybas. „ Aš jaučiuosi kaip senelis, neseniai man vieną devynmetį vaiką atvedė mama su močiute. Pijų. Pas mus yra drausmė, fizinis krūvis. Yra didelis malonumas matyti, kad tavo vaikai užauga. Žinau, kad iš 60 atsiras 10-12 tikrų patriotų. Krašto apsaugos sistemai per trejus metus davėme 12 žmonių“, – sako V. Šeškas.

LŠS vado įsakymais garbingai apdovanoti Stepono Giedriko-Giriečio Biržų 501 kuopos šauliai.

Trečio laipsnio ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“: Rasutė Baltienė, Inga Arlikevičienė, Romas Gendvilas.

Antro ir trečio laipsnio ženklais „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ – Vidutis Šeškas.

„Kančių kultūra, tai vergijos tvarinys, tai yra sunkus slogutis, tai yra bjauriausia nuodėmė, tai yra gėda. Dargi girios žvėris, kuris vargsta, serga arba stimpa, stengiasi pasislėpti tankumyne. Mes gi, begėdingai rodome savo žaizdas, didžiuodamiesi jomis. Išlepinti ir ištvirkę pripratome begėdiškai dejuoti. Dabar gi vargų gadynėje turime gerą progą užgydyti savo sielas. Skubinkimės išnaudoti progą.“

V. Putvinskis-Pūtvis