KAIMŲ BENDRUOMENĖMS REIKIA REALIOS PAGALBOS, O NE ŽODINĖS

Dalia VĖTIENĖ, bibliotekininkė (Nr. 32), Sigitas GUČAS, miško technikas (Nr. 36), Kristina PAKALNIENĖ, banko specialistė (Nr. 14), Greta VANAGAITĖ, „Agaro“ pirkimų vadybininkė (Nr. 24)
Sąrašo Nr. 15

Nepartinių biržiečių visuomeninis politinis komitetas „Biržų atgimimas“ vieningai laikosi nuomonės, kad kaimų bendruomenėms skiriamas per mažas dėmesys ne tik savivaldos, bet ir nacionaliniu lygmeniu. Komiteto nariai aktyviai bendrauja ir bendradarbiauja su kaimo žmonėmis jau keletą metų, tad kai kurios seniūnijų problemos 21 amžiuje atrodo neįtikėtinos – kodėl jos savivaldybės vadovų nebuvo sprendžiamos iki šiol?

Geidžiūnų kaimo bendruomenės tarybos narė Kristina Pakalnienė sako: „Bendruomenės susiduria su įvairiais sunkumais, susijusiais su mokestinėmis prievolėmis (pavyzdžiui, vadinamasis elektros galios mokestis), žmogiškųjų išteklių trūkumu tvarkant bendruomenių pastatus ir jų dideles teritorijas, o turimos patalpos, kurios dažniausiai priklauso savivaldybei, yra nepritaikytos kultūrinei, edukacinei, sporto ar kitoms veikloms. Bendruomenių pirmininkai ir aktyviausi nariai patiriamas bendruomenių finansines išlaidas padengia nuosavomis lėšomis, skiria nemažai asmeninio laiko įvairiems darbams atlikti. Visa tai apsunkina pagrindinių kaimo bendruomenių tikslų įgyvendinimą - kaimo patrauklumo didinimą, saugumo užtikrinimą, įvairių gyventojų grupių įtraukimą į veiklas ir kt. Tai būtina spręsti, tad „Biržų atgimimas“ savivaldybėje sieks suformuoti tik kaimo bendruomenių reikmėms skirtą piniginį fondą. Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse ši praktika jau yra taikoma. Bendruomenės finansus, skiriamus jų reikmėms, naudoja savo nuožiūra, žinodamos opiausias problemas“.

Buvusi Juostaviečių kaimo bendruomenės pirmininkė Dalia Vėtienė antrina K. Pakalnienei: „Iki šiol taikomos praktikos, tapusios tarsi nerašyta taisykle, kad kaimo bendruomenės pačios išlaiko savivaldybės patalpas ar net pastatus, kuriuose yra įsikūrusios, turi būti atsisakyta. Kaimo žmogus, kaip ir bet kuris kitas, finansiškai nėra pajėgus išlaikyti savivaldybės turto. Kaimo bendruomenių užduotis turėtų būti ne komunalinių paslaugų apmokėjimas, bendruomenių pastatų aplinkos tvarkymas, o visuomeninė veikla, palaikanti kaimo gyvastį. Todėl savivaldybė turėtų finansiškai labiau remti kiekvieną bendruomenę. Kita skaudi problema – projektų rašymas. Nesuvokiamas dalykas, kai modeliuojama mintis, jog kiekvienoje bendruomenėje turėtų būti žmogus, gebantis rašyti ir administruoti, tarkime, ES projektus. Aš kartu su visais „Biržų atgimimo“ kandidatais pasisakome už tai, kad projektų konsultavimo, rašymo ir administravimo specialistų etatai būtų įsteigti savivaldybėje ir kad tie žmonės palaikytų nuolatinį ryšį su bendruomenėmis“.

Nemunėlio Radviliškio bendruomenės narys Sigitas Gučas: „Nedidelių kaimiškų vietovių gyventojai kasdien susiduria su didžiule atskirtimi įvairiose kasdieninėse gyvenimiškose situacijose. Neįtikėtina, kad iš 907 km rajono kelių mažiau nei 30 procentų yra asfaltuota. Dabartiniai rajono vadovai viešino mintį, kad kelių asfaltavimo srityje prioritetas yra miestui, o kaimo gyventojai turi tai suvokti. Sieksime, kad rajono valdžia savo dėmesį tolygiai skirtų absoliučiai viso rajono žmonės, neišskiriant tik pačių Biržų. Opiausia problema, kurią būtina spręsti, yra atskirties tarp kaimo ir miesto mažinimas“.

Kirdonietė Greta Vanagaitė teigia, kad bendruomenės įsitraukimas į rajono valdymą gali prasidėti nuo mažų žingsnių. Kandidatė keletą metų gyveno Norvegijoje, tad šios šalies bendruomeninę sistemą ji laiko itin patrauklia: „Vietos bendruomenės ten buriasi į bendrus susirinkimus, aptaria problemas ir jas tiesiogiai pristato valdžiai. Vadovai į kaimo vietoves atvyksta ne kartą per 4 metus, o sistemingai ir pasiruošę. Gal kas gali pasakyti, kodėl po ilgos pertraukos savivaldybė susitikimą su kaimo bendruomenių atstovais suorganizavo tik šią savaitę? „Biržų atgimimo“ artimiausiuose planuose – mano kolegų pateikti sprendimo būdai, o šiek tiek tolimesni planai, kuriems reikia įdirbio – tai bendruomenių savanorystės, sveikatinimo, bendruomeniškumo kūrimo ir skatinimo, socialinio verslo, vietos turizmo projektai. Nevalia pamiršti, rajone aktyviai veikia apie 40 bendruomenių, o rajone gyvena beveik pusė visos savivaldybės gyventojų“.

„Būtina baigti ydingą praktiką, kai savivaldybė savo turtą tiesiog „užkrauna“ kaimų bendruomenėms ant pečių, pati neprisidėdama prie jo išlaikymo ir puoselėjimo. Be to, reikia sutvarkyti bendruomenių finansinio prisidėjimo prie projektų klausimą. Tai taip pat turi užtikrinti savivaldybė, juk gaunamų pagal projektus lėšų dėka tvarkomas savivaldybės turtas“, - sako UAB „Biržiečių žodis“ direktorius, „Biržų atgimimo“ kandidatas į Biržų rajono merus Kęstutis Isakas.

2023 metų vasario 22 dieną, 18 valandą, Biržų kultūros centre, o vasario 23 dieną, 18 valandą Vabalninko viešbučio-kavinės „Meldynas“ konferencijų salėje (Žolinės aikštė 9), bus pristatyta visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“ programa ir komanda. Kandidatai atsakys į biržiečių klausimus.

Daugiau informacijos www.birzuatgimimas.lt

logo

Politinė reklama. Bus apmokėta iš visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“ rinkiminės kampanijos sąskaitos. Užs. 11363